Auksinis standartas

Mūsų žiemos permainingos – netruks paspausti šaltukas. Jam užklupus dažnai sakome: „Apsitūlojau kaip svogūnas.“ Iš tiesų drabužių sluoksniavimas žiemą – protingiausias pasirinkimas. Tik ar mokame tai daryti taisyklingai?

Pagrindinė taisyklė – tarp sluoksnių turi likti tarpų. Drabužiai, kuriuos sluoksniuojame, neturi būti pernelyg aptempti, tarp jų turi likti vietos orui cirkuliuoti. Jeigu nesiruošiate į Šiaurę susitikti su Kalėdų Seneliu, o einate pasidžiaugti žiema į lietuvišką mišką, užteks trijų drabužių sluoksnių.

Pirmasis, arba apatinis, sluoksnis – tai marškinėliai. Svarbiausia – audinys, iš kurio jie pagaminti. Šaltu oru jokiu būdu netiks medvilnė, kuri sugeria drėgmę ir ilgai ją laiko. Drėgna medvilnė traukia šaltį, dėl to kūnas greitai atšąla. Pirmojo sluoksnio drabužiai dažniausiai gaminami iš poliesterio ir / arba merinosų vilnos – abi šios medžiagos sugeria drėgmę ir ją greitai pašalina lauk. Geras pasirinkimas – maišyti sintetinių ir natūralių pluoštų audiniai.

Antrasis, arba vidurinysis, sluoksnis vadinamas izoliuojančiu, jis palaiko šilumą, turi būti laidus orui. Tik tada kūnas neperkais pradėjus aktyviau judėti. Dažnas pasirinkimas – megztiniai, kuriuos reabilitavo mada.

Aktyviau sportuojantys žmonės renkasi flisinį džemperį. Sintetinio pluošto džemperiai yra praktiški, itin greitai džiūstantys ir tikrai tinkami išsiruošus slidinėti ar į žygį. Šaltesnėmis oro sąlygomis viduriniu sluoksniu gali tapti liemenė, lengva pūkinė (šilumai užtikrinti pakanka mažesnio kiekio pūkų užpildo) ar sintetinio užpildo striukė. Sintetinis užpildas puikiai išgarina drėgmę, sušlapęs nesukrenta.

Žieminių lauko drabužių naujiena – inovatyvus audinys, į kurį integruotas ypač lengvas atspindintis metalinis tinklelis, kuris nukreipia kūno skleidžiamą šilumą į vietas, kur jos labiausiai reikia.

Trečiasis, arba išorinis, sluoksnis saugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo vėjo, sniego. Sningant praverčia neperšlampama striukė, tačiau svarbu, kad ji būtų laidi orui – kitaip sušlapsite ne nuo lietaus, o nuo savo paties drėgmės. Sausu oru nereikia neperšlampamos aprangos – tinka šiltas vilnonis paltas arba striukė su plunksnų, pūkų užpildu. Striukes su „Gore-Tex“ ar „Sympatex“ membrana galima dėvėti atskirai arba apsivilkti ant viršutinio drabužio – ne tik apsaugos nuo vėjo ir drėgmės, bet ir bus laidi orui, todėl neperšilsite.

Ypatingiems atvejams

Geriausiai apsaugo nuo šalčio šildomieji (termo-) drabužiai. Kasdien jų nešioti neprireiks, nebent tenka dirbti lauke ar didelę dienos dalį praleisti gryname ore sportuojant. Jie pravers slidinėjant, važinėjant snieglentėmis, čiuožinėjant pačiūžomis, išsiruošus į ilgus pasivaikščiojimus.

Šildomieji drabužiai prisitaiko prie kūno temperatūros, todėl su jais nei peršilsite, nei sušalsite, o suprakaitavus jie surenka ir išgarina drėgmę.

Kad jaustumėte komfortą, bet būtumėte ne per daug prisirengę, kasdien dėvėti galima įsigyti trumpas šildomąsias kelnaites ir marškinėlius be rankovių. Yra ir viršutinių šildomųjų drabužių – liemenių, striukių, apsiaustų. Kai kurie – su šildymo elementais, įkrovus bateriją veikia net iki dešimties valandų. Naujiena – apatiniai šildomieji kombinezonai. Šildomosios kojinės pravers tiems, kuriems nuolat šąla kojos. Šildomieji batai, valdomi mygtuko paspaudimu, su trimis baterijų poromis – dar vienas aukštųjų technologijų stebuklas.

Yra įvairiausių šildomųjų prietaisų ir priedų, kurie padės nesušalti. Pavyzdžiui, įdėklai į batus – vieni šildo tik pirštų galus, kiti – visą pėdą. Jie aktyvuojasi po kontakto su deguonimi ir palaiko šilumą net iki dvylikos valandų. Kita alternatyva – šildantys vidpadžiai. Nedidelius pagalvėlės formos šildytuvus rankoms patogiausia nešioti su specialiomis pirštinėmis, kuriose yra kišenėlė jiems įdėti. Gaminami ir prie drabužių vidinės pusės tvirtinami mini šildytuvai.

Patogu: praeityje laikai, kai vaikai būdavo rengiami mutoniniais kailiniais, trukdančiais patogiai judėti. Dabartiniai kombinezonai leidžia jiems mėgautis lauko pramogomis bet kokiu oru.

Inovatyvūs audiniai

Drabužis, kurį žvarbiu, ypač drėgnu oru reikėtų užmiršti – džinsai. Net tada, kai nėra didelio šalčio, bet labai drėgna, su jais nebus šilta. Kaip jau minėta, medvilnė, kai sudrėksta dėl lietaus ar šlapio sniego, taip pat suprakaitavus, ilgai išlaiko drėgmę ir dėl to praranda termoizoliacines savybes.

Taip neatsitiks vilkint vilnonius drabužius ar vilnonius, maišytus su sintetiniais. Jie sugers drėgmę, tačiau net tada šildys. Tai lemia unikalios vilnos savybės šilto oro sluoksnį užrakinti prie odos, kadangi jos pluošte yra daugybė mažyčių oro kišenių. Iš plonos vilnos, dažniausiai švelnios merinosų rūšies, neatsitiktinai gaminami netgi apatiniai drabužiai, ypač tinkami šaltajam metų sezonui. Vilna nepakeičiama pirštinėms, kojinėms, kepurėms.

Poliesteris, polipropilenas pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir vilna – jie sugeria prakaitą, drėgmę, tačiau atitraukia ją nuo odos. Su šio pluošto drabužiais bus šilta, jeigu jie bus puraus audimo ar dvisluoksniai. Naujos gamybos technologijos sintetiniams audiniams suteikia tokių savybių, kad riba tarp jų ir natūralių audinių nyksta. Gaminamos kombinuoto pynimo medžiagos, kurių vienas sluoksnis sintetinis, kitas – vilnonis. Tokia medžiaga išgarina drėgmę, o kartu išlaiko kūno temperatūrą.

Panašių kaip vilna savybių verpalų šiais laikais galima pagaminti ir iš sintetinių pluoštų: poliesterio, poliamido, polipropileno. Šiuo metu ypač populiarūs vilnos mišiniai su šilku, tenceliu, modalu, poliesteriu – taip išgaunama naujų savybių turinti vilnonė medžiaga. Pavyzdžiui, audinys iš merinosų vilnos ir vėsinančio poliamido puikiai reguliuoja kūno temperatūrą.

Hidrofobinės plunksnos – tai naujas žieminių striukių, paltų, liemenių, kombinezonų užpildas. Kiekviena plunksna apdorota specialiu repelentu, dėl to jos ne taip greitai sudrėksta ir greičiau išdžiūsta. Kai šalta ir drėgna – drabužiai su šiuo užpildu – idealus pasirinkimas.

Dar viena žieminių lauko drabužių naujiena – inovatyvus audinys, į kurį integruotas ypač lengvas atspindintis metalinis tinklelis, kuris nukreipia kūno skleidžiamą šilumą į vietas, kur jos labiausiai reikia.

Aktyviems: tekstilės pramonėje naudojamos modernios technologijos leidžia sukurti lengvus ir plonus drabužius, puikiai apsaugančius nuo šalčio.

Mažos gudrybės

Anksčiau buvo manoma, kad nemažą šilumos dalį šaltu oru kūnas praranda per nuo šalčio neapsaugotą galvą. Dabar teigiama, kad svarbiausia uždengti ausis, o ne galvą. Tad jeigu nemėgstate kepurių ir kitų galvos apdangalų – ne bėda.

Pasirūpinkite ausimis – tam puikiai pasitarnaus galvos juostos, lankelis su ausinėmis. Tai stilingas, žaismingas aksesuaras, kuris nesugadins šukuosenos, bet atliks jam skirtą funkciją.

Kai lauke spigina šaltis, pravartu prieš išeinant į gryną orą susišildyti iš vidaus. Geriau rinktis ne arbatą ar kavą, juolab – ne alkoholinius gėrimus, o pasilepinti dubenėliu karšto sultinio ar kitos mėgstamos sriubos. Patartina pašildyti drabužius, kuriuos vilksitės, taip pat ir batus.

Ruošdamiesi išeiti į šaltą orą neskubėkite vilktis viršutinių drabužių, tai padarykite tik paskutiniu momentu ir jokiu būdu su jais nevaikštinėkite patalpoje. Sukaitus ir išėjus į lauką atrodys žymiai šalčiau, nei yra. Sušilti bus sunkiau net ir aktyviai judant.

Ar žinojote?

*Didinant oro tarpą tarp drabužio ir žmogaus kūno, termoizoliacinės savybės gerėja, bet jos pradeda blogėti, kai tarpas tampa didesnis nei 7,5–10 mm, kadangi šiluma tuomet pradedama atiduoti į aplinką.

*Daugiau kaip pusės žmogaus kūno išskiriamos šilumos netenkama per konstrukcines angas. Todėl gerai apgalvoti tam tikri konstrukciniai sprendimai – apykaklės, gobtuvai, skraistės, net rankogaliai – gali ne tik puošti, bet ir šildyti.

*Renkantis viršutinį drabužį – striukę ar kombinezoną – svarbu, kad jie turėtų lydytas siūles. Jeigu naudojami ne atsparūs vandeniui užtrauktukai, jie turi turėti viršutinius atvartus. Lietus ir sniegas dažniausiai sušlapina per neapsaugotas siūles ir užtrauktukus.

*Žieminių striukių, paltų, kombinezonų gobtuvai apsiūti natūraliu ar dirbtiniu kailiu ne vien dėl grožio. Kailis sumažina šilumos praradimą (sulaiko nuo galvos sklindančią šilumą), ir galva bei veidas dėl to mažiau šąla. Kuo platesnė kailio juosta, tuo šilčiau.

*Per šalčius dėvimi drabužiai neturi varžyti judesių, todėl pravartu rinktis specialaus kirpimo viršutinius laisvalaikio drabužius su platesniais rankovių įsiuvais. Jeigu jie viduje bus su gumytėmis prie vidinio pamušalo, ties jo apačia, rankovėmis, drabužis gerai priglus prie kūno ir nepraleis šalčio.