Pacientai piktinasi, kad gydymo įstaigose daugėja tyrimų ir paslaugų, už kurias dažnai reikia susimokėti visą ar dalį kainos. Gydymo įstaigos pripažįsta, kad tokios priemokos atsiranda, nes nebeužtenka finansavimo iš ligonių kasų.

Ekspertų teigimu, tai sena praktika ir tokia priemokas laikas legalizuoti. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad tam dabar netinkamas laikas.

Prieš praverdami gydymo įstaigų duris viliamės, kad, kaip Konstitucijoje ir parašyta, gausime nemokamą gydymą. Tam nuo kiekvieno dirbančiojo pajamų išskaičiuojami 9 proc. mokesčių į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

Tačiau nemokamas gydymas – mitas, sako pacientai. Antrąkart mokame atsidėkodami, kaip jau įsisenėję, „gydytojui į kišenę“, o pastaraisiais metais dažnėja ir mokėjimas trečiąkart, kai pacientų esą paprašoma susimokėti už kai kuriuos tyrimus, primokėti už suteikiamas paslaugas.

Anot pacientų organizacijų, daugiausia tokių niekur neskelbiamų ir nereglamentuotų priemokų – chirurgijoje.

„Kada yra gulama į ligoninę, kada reikia prisimokėti už papildomus vaistus arba geresnės kokybės vaistus, kada yra pasakoma, kad reikia pirkti operacijai tam tikrą priemonių komplektą, žmogui kaip ir nebelieka galimybės pasirinkti“, – teigia Pacientų organizacijų atstovų tarybos narė Eglė Kvedaraitė.

Sveikatos apsaugos ministerija nenori sutikti, kad tokios neoficialios priemokos egzistuoja. Ir tikina, kad žmogui primokėti reikia tik už kosmetines paslaugas ar jei gydant nori daugiau patogumo.

Tačiau gydymo įstaigų vadovų asociacija sako, kad paslaugų kainos buvo nustatytos prieš kelerius ar keliolika metų ir jau seniai neatitinka tikrovės. Skaičiuojama, kad vidutiniškai ligonių kasų finansavimas padengia vos 60 proc. to, kiek įstaigai realiai kainuoja suteikti paslaugą.

Pasak ekspertų, jau seniai metas pripažinti, kad žmonėms gydyti valstybės skiriamo finansavimo nepakanka ir vienintelė išeitis – dabar mokamas neoficialias šešėlines priemokas legalizuoti.

„Tai tikrai nėra tas laikotarpis, kada galima priimti sprendimą dėl priemokų įvedimo, nes tai apsunkintų paslaugos gavimą kai kuriems gyventojų sluoksniams“, – tvirtina sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Ministerija kitąmet žada perskaičiuoti paslaugų įkainius pagal dabartines sąnaudas ir finansavimą skirstyti jau pagal realius įkainius.

Tačiau ekspertai atremia – tai problemos visiškai neišspręs.

„Mes galime įkainoti paslaugą pačia tikriausia kaina, nuo to pinigų daugiau neatsiras. Reiškia, jei kažkas gaus pilną apmokėjimą, tai kažkas jo negaus visai ir lauks dar didesnėse eilėse. Priemoką būtina legalizuoti, tiesiog įstatymu reikia leisti įstaigoms imti legalią priemoką“, – įsitikinusi Rūta Vainienė, Laisvosios rinkos instituto prezidentė.

Ministerija sako priemokas leistų įvesti tik tuomet, jei jas žmogus galėtų susimokėti ne iš savo kišenės, o iš savanoriškojo draudimo.  

Tačiau šio Europoje populiaraus draudimo per 15 metų taip ir nepavyko įvesti.