Kartais kiekvienas iš mūsų būname nesugyvenami. Be to, visi žino, kad kai kurie iš bendradarbių esti daug sunkesnio būdo.

Nesugyvenamą kolegos charakterį, žinoma, galima lyginti su savo sunkiu būdu. Pasak garsaus Kanados psichologo Kerio Kuperio, galima išskirti tris sunkaus būdo kolegų tipus.

Gerai žinoma, kad tai gali neigiamai paveikti karjerą. Dėl to čia pateiksime kelis būdus, kaip reikėtų elgtis su sunkaus būdo kolegomis.

Įsitikinę savo teisumu

Tai pirmasis nesugyvenamų kolegų tipas. Jie – užsispyrę, aikštingi, netaktiški, žiauriai atviri, labai kritiški, globėjiški, aplinkinius laiko nekompetentingais, trokšta viską kontroliuoti, nepripažįsta kompromisų.

Taip pat šie žmonės nuolat konfrontuoja, į visus žvelgia kaip į potencialius konkurentus, elgiasi valdingai ir trokšta garbės. Beje, jie nemaži perfekcionistai.

Visada stresuojantys

Šie žmonės ne tik patys pasirengę išleisti garą, bet ir apie save sukuria tokią aplinką. Dėl to jie tampa sunkaus būdo. Dėl nuolatinio atsipalaidavimo stygiaus, o dvasinis ir fizinis kūnas po įtampos turi pailsėti, tokie “darboholikai” suserga tiek patys, tiek neretai susargdina ir aplinkinius.

Ypač dideli ir ambicingi reikalavimai, keliami aplinkiniams, bruzda, nekantrumas, skubūs reikalai, kuriuos jie visur skleidžia, ir negebėjimas mėgautis profesine sėkme sukuria nepalankią darbo atmosferą.

Tokie viršininkai viską padaro patys, nes pavaldiniai negali pakankamai greitai atlikti užduotis, be to, baiminasi, kad nepavyks visko kontroliuoti.

Agresyvūs kolegos

Šie žmonės savo įsivaizdavimą ir norus perkelia ant svetimų pečių. Jis viską nusprendžia už kitus net nepasitaręs, nepaiso jokių siūlymų, neatsižvelgia į kitų norus, nedalykiškai reaguoja į kritiką ir pats nemoka deramai kritikuoti, kelia didelį triukšmą ir dažnai paleidžia gerklę.

Šaiposi iš aplinkinių, nuolatos konfrontuoja ir ieško svetimų klaidų, labai dažnai būna irzlus, dirglus ir greit pertraukia kitus. Agresyvus viršininkas kelia pavaldiniams baimę, o jie, be jokios abejonės, ieško būdų ir galimybių už visa slapčiomis atkeršyti.

Pagalba sau pačiam

Nesugyvenami kolegos geba skleisti nesibaigiantį stresą, nuolatinę įtampą, o kartu ir susargdinti. Kasdieną nervinantis, baiminantis ar nirštant ir širstant jau nemokama “išsijungti” ir atsipalaiduoti.

Nors išvengti dar daugiau problemų ir patirti mažiau streso, reikia darbą keisti – tai vadinama pabėgimu – arba drąsiai kovoti: bandyti ir stengtis su kolegomis sutarti. Nusprendusiems kovoti, siūlome keletą priemonių.

Kontroliuokite pyktį

Kaip galima šaltakraujiškai apsvarstyti esamą padėtį, savo jausmus ir vidinius išgyvenimus, giliai kvėpuoti ir nepasiduoti nesusivaldymui?

Keblią situaciją privalu paversti dalykine padėtimi. Dėl to būtina palaukti ir iškęsti kolegos pykčio proveržius ir žodinį puolimą, patiems kištis nedera. Geriausias patarimas tokiu atveju: “Tyla – gera byla”.

Kolegą sugluminti ir sugėdinti galima savo draugiškumu: reikia itin ramiai išsakyti savo neigiamus jausmus ir parodyti, kad, nepaisydami tik ką išgirstos nemalonių žodžių lavinos, esate pasirengę problemą spręsti nesikarščiuodami.

Konflikto analizė

Konfliktuoti – visiškai normalu ir įprasta, beje, tikrai naudinga, nes skatina keistis ir tobulėti. Neproduktyvūs esti tokie konfliktai, kurie turi griaunamą poveikį. Labai svarbu į konfliktą reaguoti tinkamai. Žmonių reakcijos labai skiriasi:

• Vyraujanti reakcija: stengiamasi visais būdais iš padėties išeiti nugalėtoju;
• Kooperacinė reakcija: norima ir problemą išspręsti, ir paisyti visų aplinkinių poreikių;
• Pasirengę kompromisui: dalis norų paaukojama, kad būtų pasiekti kiti norai;
• Apsauginė reakcija: konfliktų baimė skatina vengti bet kokių konfliktinių situacijų;
• Draugiška reakcija: norint patenkinti aplinkinių norus, savuosius reikia nustumti į šalį.

Visus kylančius konfliktus būtina spręsti taip, kad iš mūšio lauko visi grįžtų nugalėtojai. O kai būna nugalėtojai ir pralaimėtojai, naujų konfliktų ugnį netrukus įskelia ir menkiausia nesutarimų žiežirba.