Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, iki 2013 metų vasario 28 dienos inksto persodinimo Lietuvoje laukė 199 pacientai, inksto komplekso – 22, širdies – 22, plaučių – 2, plaučių komplekso – 2, kepenų – 48, ragenos – 210.

Per metus vidutiniškai apie dvi dešimtis ligonių, nesulaukę donorų organų, miršta, rašo portalas lrytas.lt.

„Jeigu visuomenėje daugės organų donorų, chirurgai turės ką tranpslantuoti. Jeigu donorų stigs, kad ir kokie talentingi būtų chirurgai ligoniams, laukiantiems organų, niekuo negalės padėti – dirbtinių organų sukurta dar nėra“, - tvirtino Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė.

Per septyniolika Nacionalinio transplantacijos biuro veiklos metų organų donorų kasmet daugėja, nors ši donorystė nėra atlygintina.

Neretai donoro artimieji po jo mirties domisi, kokio žmogaus kūne plaks transplantuota širdis, funkcionuos kepenys, plaučiai.

Donoro artimieji ir recipientai, kuriems persodinti organai, bendrauti akis į akį negali. Konfidencialumą užtikrina įstatymai.

Šiuo metu Lietuvoje donorų korteles turi 16 500 šalies piliečių. Jie pasirašė sutikimą organų donorystei po mirties.

„Nė vienas iš 16 500 donoro kortelių turėtojų netapo donoru. Gali būti, kad jau ne visi jie yra gyvi. Bet nė vienam jų nebuvo konstatuota smegenų mirtis, tiktai po kurios galima organų donorystė“, - nurodė R. Pekarskienė.