Staigi kardialinė mirtis: kodėl miršta iš pažiūros sveiki žmonės?

Prieš keletą dienų netikėtai veiklos sūkuryje sukniubęs politikas Julius Veselka – ne vienintelis žymus žmogus, miręs staigia mirtimi.

Pernai visuomenę ne mažiau buvo sukrėtusi taip pat staigi garsaus verslininko Bronislovo Lubio mirtis. Šį sąrašą iš tiesų būtų galima tęsti be galo, o medikų tokios mirtys seniai nestebina.

Joms apibūdinti netgi egzistuoja specialus terminas – staigi kardialinė mirtis. Nors ji ištinka vos 0,2 proc. bendros suaugusių žmonių populiacijos, iš tiesų nuo jos miršta pusė aterosklerozės paliestų žmonių, taigi realus taip mirštančiųjų skaičius – ne toks ir mažas.

Ar įmanoma prognozuoti staigią mirtį?

„Staigi kardialinė mirtis visada ištinka netikėtai, kaip perkūnas iš giedro dangaus, tik, ačiū Dievui, kad jos nėra tokios dažnos – pasak statistikos, Vakarų šalyse jos ištinka (įvyksta) iki 0,2-0,3 proc. bendros suaugusių žmonių populiacijos. Taigi procentas labai mažas. Tačiau kalbant apie išemine širdies liga sergančius pacientus, staigi kardialinė mirtis sudarytų pusę mirčių nuo šios ligos. O tai labai paplitusi liga ir sergamumas ja pastaruosius metus tik didėja. Lietuvoje jis ypač didelis. Taigi žmonės labai bijo vėžio, bet išeminė širdies liga iš tiesų yra daug baisesnė“, - teigė ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas kardiologas Tautvydas Vaišvila.

Pasak mediko, staigi kardialinė mirtis tuo ir pavojinga, kad simptomai gali pasireikšti pirmą ir paskutinį kartą, be jokių įspėjančiųjų požymių. Iš esmės procesas vystosi taip greitai, kad žmogus miršta per vieną valandą. Jei medicininė pagalba suteikiama tuoj pat, jį dar galima išgelbėti, tačiau tokiais atvejais net ir laiku pasirodę medikai gali būti bejėgiai.

Kokie veiksniai lemia, kad vienas žmogus šioje situacijoje miršta, o kitas išgyvena, kol kas medicinos mokslas ne visada gali atsakyti. Tai lemia organizmo ir pačios ligos santykis – kaip liga sparčiai ir greitai progresuoja, kokios paties organizmo prisitaikymo ir kompensacijos galimybės.

„Tai vis dar išlieka individualaus žmogaus organizmo paslaptis. Tokiais atvejais sakau, kad tik Dievas atsakytų, jei galėtų“, - svarstė pašnekovas.

Kodėl aplinkiniams atrodo, kad mirė visiškai sveikas žmogus

Visgi ši mirtis turi greičiausiai aiškią priežastį. Tai aterosklerozė, kitaip – išeminė širdies liga, kai kraujagyslių sienelėse atsideda cholesterolis, vėliau sienelės išopėja, o pažeistose kraujagyslių sienelių vietose prilimpa trombocitai, kiti kraujo elementai ir formuojasi krešulys, dėl kurio siaurėja kraujagyslės spindis, o vėliau ji gali visai užsidaryti. Kai kraujagyslė taip susiaurėja, kad visiškai užsikemša, širdies raumuo žūsta, nes į jį pro kraujagyslę nebepatenka kraujas, o su juo – ir deguonis.

„Liga kiekvienu atveju pasireiškia labai individualiai. Ji gali pasireikšti stabilia krūtinės angina, kai žmogus tik jaučia skausmą krūtinėje, dažniausiai fizinio krūvio metu, miokardo infarktu, kai užsikemša kraujagyslė, bet širdies raumuo visiškai nežūva, todėl atvėrus kraujagyslę širdis išgelbstima, arba staigia kardialine mirtimi, kai ligonis miršta staiga. Kaip liga pasireikš konkrečiam žmogui, iš anksto niekas negali prognozuoti.

Nors staigi kardialinė mirtis neretai sukelia nuostabą, kad širdis sustojo iki tol pernelyg sveikata nesiskundusiam žmogui, iš tiesų nėra taip, kad jis buvo sveikas. Jau kelerius metus Lietuvoje vyksta nacionalinė padidėjusių širdies ligų rizikos veiksnių patikros programa, į kurią nuo tam tikro amžiaus kviečiami žmonės. Pats esu susidūręs, kad neretai pasitikrinti ateina žmonės, kurie patys mano esantys sveiki, bet kai pradedi ieškoti rizikos veiksnių, tenka užlenkti visus rankos pirštus. Jiems diagnozuojama ir cukraligė, ir pirminė arterinė hipertenzija, be to, žmogus pirmą kartą sužino, kad yra nutukęs, nors savęs tokiu nelaikė“, - pasakojo T. Vaišvila.

Tiesa, yra ir kita grupė žmonių, kurie pervertina savo simptomus.

Dažniausiai tai jauni, apsiskaitę žmonės, kurie domisi savo sveikata ir širdies skausmu palaiko visai kitokius simptomus, pavyzdžiui, virškinamojo trakto sutrikimus, stuburo ligas, kurios gali sukelti į širdies skausmą panašius pojūčius.

Vyrus staigi kardialinė mirtis pakerta anksčiau

Beje, aterosklerozės procesai žmogaus organizme prasideda iškart, kai žmogus gimsta. Tiesa, iš pradžių jie nesukelia gyvybei pavojingų pokyčių. Mirties rizika priklauso nuo to, kaip greitai jie progresuoja. Tam tikrais atvejais žmogus nuo miokardo infarkto, staigios kardialinės mirties ar širdies ritmo sutrikimų gali mirti ir pakankamai jaunas. Amžiaus intervalas, kai registruojamos tokios mirtys, yra labai didelis – nuo 45 iki 75 metų.

Vyrams ateroskleroziniai pakitimai atsiranda anksčiau, maždaug nuo 40 gyvenimo metų, moterys pradeda sirgti 10 metų vėliau, kadangi iki menopauzės jų kraujagysles saugo jų organizme gaminami estrogenai. Taigi amžius – vienas iš aterosklerozės rizikos veiksnių. Kiti veiksniai – rūkymas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs arterinis kraujospūdis, ankstyva išeminė širdies liga ar staigios mirtys šeimoje. Tokių veiksnių, kaip lytis, amžius, pakeisti negalima, bet kitus įmanoma koreguoti.

„Deja, mūsų gyvenimo įpročiai yra palankūs šiai ligai. Mes valgome per daug nesveiko, riebaus maisto, per mažai judame, gyvenimo tempas – labai didelis, patiriame daug streso, o stresas – taip pat didžiulis rizikos veiksnys. Ne veltui į staigių mirčių rizikos grupę patenka ir ūmaus charakterio žmonės. Mat jiems aterosklerozė progresuoja greičiau. Mat dėl streso gaminasi daugiau adrenalino, kitų medžiagų, dėl kurių kraujagyslės būna lengviau pažeidžiamos aterosklerozės“, - aiškino kardiologas.

Kodėl lietuviai nuo širdies ligų miršta 2 kartus dažniau nei europiečiai

Lietuvos širdies asociacijos prezidentės, Santariškių klinikų gydytojos kardiologės prof. Žanetos Petrulionienės teigimu, Lietuvoje širdies ligų epidemija plinta nesustabdomai. Anot medikės, taip mes susimokame už industrializaciją, kuri iš esmės pakeitė mūsų gyvenimo būdą bei mitybą. Šiandien dėl infarkto ligoninėje atsidūrę 40-mečiai vyrai medikams jau tampa norma.

„Prieš 20 tūkst. metų mūsų protėvių genotipas buvo pritaikytas fiziniam aktyvumui, lakstymui, valgymui ne gausiai ir ne reguliariai, o tik tada, kai sugauni grobį ar kažko susirandi. Per tuos 20 tūkst. metų mūsų genotipas pasikeitė labai ne daug, o gyvensena tapo priešinga buvusiai – sumažėjo natūralių, neperdirbtų maisto produktų iš gamtos, todėl mažiau gauname skaidulų, maistas tapo riebus, be to, vyrauja termiškai apdorotas maistas. Dėl to, kaip aiškinama, ir kyla visos problemos – mus užgriuvo sotaus gyvenimo ligos“, - teigė Lietuvos širdies asociacijos prezidentė.

Pasak medikės, šiuo metu vyrauja nuostata, kad kiekvienoje populiacijoje yra tam tikras procentas didelės rizikos asmenų, kurie per artimiausius 10 metų turi tikimybę susirgti širdies liga, o Lietuvoje kardiovaskulinis mirtingumas Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus.

„Kasmet mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc. 2010 m. duomenimis, Lietuvoje mirė 42 120 gyventojų, iš jų 23 627 gyventojai – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Taigi jei neišsiaiškinsime priežasčių, daugelis šiandieninių naujagimių turi labai didelę tikimybę mirti nuo infarkto arba insulto“, - sakė Ž. Petrulionienė.

Anot medikės, Medikė priminė, kad lietuvių tikėtina gyvenimo trukmė viena trumpiausių Europoje. Vyrai gyvena 67,98 metų, moterys – 78,78 metų. Ilgiausia gyvenimo trukmė yra tokiose šalyse, kaip Šveicarija, Islandija, Prancūzija, Suomija, Švedija.

„Teoriškai mes žinome visus rizikos veiksnius ir ką daryti, tačiau, skirtingai nei daugelyje šalių, pas mus situacija nesikeičia. Pavyzdžiui, Suomijoje buvo vykdomas projektas Šiaurės Karelijoje – jo metu pavyko per gana ilgą laikotarpį sumažinti mirčių nuo širdies ligų skaičių net 75 proc. Tai vadinama Suomijos fenomenu. Iš tiesų suomiai veikė pačius paprasčiausius rizikos veiksnius – cholesterolio mažinimas, rūkymo paplitimo mažinimas, kraujospūdžio mažinimas, bet programa vienijo tiek medikus, tiek žiniasklaidą, tiek mitybos specialistus, tiek maisto pramonę“, - pasakojo pranešėja.

Tuo tarpu Lietuvoje, anot mitybos specialistų, žalingi mitybos įpročiai beveik nesikeičia daugybę metų.