Ministro pirmininko tarnybos atstovas abejoja, ar institucijų, finansuojamų iš biudžeto, rezultatų privalomas susiejimas su joms skiriamų asignavimų dydžiu būtų efektyvus. Tuo tarpu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas mano, jog tokia sprendimui reikia tik politinės valios.

Ministro pirmininko tarnybos Strateginės analizės ir ilgalaikio planavimo skyriaus vedėjas Rimantas Večkys vis dėlto taip pat siūlo šios minties neatsisakyti ir ieškoti būdų, kaip "laisvai" susieti institucijų veiklos rezultatus su jų finansavimu, nes tai, anot jo, padidins biudžeto naudotojų atsakomybę.

"Daugelyje net ir užsienio šalių, kurios turi pakankamai geras biudžeto valdymo sistemas, labai sunkiai vyksta tas tiesioginis mechaninis susiejimas rezultatų su planuojamais asignavimais", - trečiadienį Seimo Europos informacijos biure vykstančioje diskusijoje dėl valstybės biudžeto rengimo ir jo vykdymo sistemos reformos R.Večkys.

Vėliau jis BNS sakė, kad tokio susiejimo Lietuvoje sąlyga - "mentaliteto virsmas".

"Ši krizė paskatins tą mentaliteto virsmą. Galbūt tai, kur mes atsidūrėme ir ką pajautėme kiekvienas asmeniškai, tą mąstymą pagreitins. Jeigu to (krizės - BNS) būtų neįvykę, manyčiau, tam reiktų 10-15 metų. Dabar, tikiu, tai įvyks greičiau", - sakė R.Večkys.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas BNS tvirtino, kad tokių sąsajų išgryninimui daug laiko nereikia.

Pasak jo, biudžetinės įstaigos veiklos griežtesniam susiejimui su finansavimu reikia tik politinės valios, nes dabar, K.Glavecko teigimu, pajėgų, galinčių nustatyti, ar už skirtą finansavimą institucija padarė viską, kas jai buvo pavesta, esą per akis.

"Jeigu įstaiga kažko nepadarė, o finansavimą gavo, reikia vadovams nemokėti algos. Tai turi būti numatyta darbo sutartyje su jais", - sakė K.Glaveckas.

Parlamentaras taip pat sako, kad iš biudžeto išlaikomos įstaigos veiklos rezultatų siejimas su jai skiriamu finansavimu bus efektyvus, jeigu jų vykdomos "programos nebūtų tokios abstrakčios".