Lietuvių kilmės mokslininkė, antropologijos profesorė Birutė Galdikas teigia, kad lietuviai, kaip ir kitų šalių gyventojai, galėtų prisijungti prie orangutanų gelbėjimo nepirkdami priekių, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus.

Pasak žymios mokslininkės, tam, kad būtų išgauta ši pigi medžiaga, yra masiškai kertami miškai Indonezijoje, kurie yra orangutanų gyvenamieji plotai.

„Jis arba ji gali prisidėti nevartodami palmių aliejaus. Palmių aliejaus yra daugybėje produktų. Aš manau, kad dauguma lietuvių apie tai nieko nežino. Štai aš viešbutėlyje Vilniuje, ir pirmas dalykas, su kuriuo susiduriu atvykus yra tai, kad muile, kuriuo aš noriu nusiplauti rankas, yra palmių aliejaus“, - BNS ketvirtadienį sakė B.Galdikas.

„Žmonės turėtų asmeniškai boikotuoti palmių aliejų ir remti iniciatyvą pažymėti produktus, turinčius palmių aliejaus“, - kalbėjo mokslininkė. Pasak jos, kertant miškus Borneo ir Sumatroje daroma žala ne tik orangutanams, tačiau ir kitiems retiems gyvūnams.

Moteris pasakojo, kad nors moralinio palaikymo sulaukia daug, tačiau iš tiesų pasiekti rezultato ir priversti bendroves ar vyriausybes padėti yra daug sunkiau.

„Nėra pakankami supratimo, net jei visur yra kalbama apie gamtosaugą, pasaulinį klimato atšilimą. Šios temos visada fone, bet niekada nėra pirmame žmonių gyvenimo plane, nes jie yra taip susirūpinę materializmu“, - tvirtino lietuvių kilmės mokslininkė.

„Tai yra kaip gyvenimas siurrealistiame pasaulyje. Visi sako, kad tu dirbi labai svarbų darbą, bet aš jiems sakau, darykime ką nors konkretaus, duokite mums truputėlį miško“, - teigė B.Galdikas.

Ji pasakojo, jaučianti stiprius ryšius su Lietuva, su baltiškąja kultūra, kuri, pasak mokslininkės, galėjo lemti jos susižavėjimą gamta.

„Mano ryšio su gamta ir mišku priežastis yra mano lietuviškos šaknys, baltiškosios šaknys. Kai buvau vaikas, mano geriausi draugai buvo lietuviai ir estai“, - sakė antropologijos profesorė.

Pasak pašnekovės, nors jos tėvas ir buvo krikščionis, vaikščiojęs į bažnyčią kiekvieną savaitę, tačiau jis taip pat saugojo ir pagonybę ir B.Galdikas išmokė vienintelę maldą Perkūnui.

„Tai mano širdyje, mano sieloje“, - apie lietuvybę kalbėjo mokslininkė.

B.Galdikas norėtų, kad į Indoneziją atvyktų savanorių iš Lietuvos.  Trys savanoriai jau lankėsi, tačiau negrįžo dirbti į Lietuvą: viena jų išvyko į Švediją, kitas į Norvegiją, trečias į JAV.

„Jie privalo būti teisingai motyvuoti, tikrai norintys padėti gyvūnams ir neturintys jokių kitų ketinimų“, - apie reikalavimus savanoriams pasakojo pašnekovė.

Daktarė Birutė Marija Filomena Galdikas yra šiuolaikinės primatologijos, gamtos apsaugos, etologijos specialistė, keleto knygų apie nykstančią orangutanų rūšį autorė.

Ji gimė 1946 metais Vizbadene, Vokietijoje lietuvių šeimoje. Ji tapo natūralizuota kanadiete ir išaugo Toronte.

1966 metais British Columbia ir Kalifornijos universitetai jai suteikė psichologijos ir zoologijos mokslų bakalauro laipsnį. 1969 metais Kalifornijos universitete ji gavo antropologijos magistro, o 1978 metais - daktaro laipsnį.

Primatologijos specialistė, kurios tiriamasis darbas susijęs su orangutangų studijomis ir išsaugojimu, susipažino su žymiu paleontologu iš Kenijos Louis Leakey (Luisu Lykiu) ir pareiškė norą tirti orangutanus jų natūralioje aplinkoje - Indonezijos salose Borneo ir Sumatroje.

1971 metais mokslininkė atvyko į Borneo salą. Ji buvo viena iš trijų moterų, L.Leakey pasekėjų. B. Galdikas, kartu su gorilas Ruandoje tyrinėjusia ir mįslingai nužudyta Dian Fossey (Dajen Fosi) ir šimpanzes Tanzanijoje tyrinėjančia Jane Goodball (Džein Gudbol), sudarė įžymiąją trijulę, kuri pasaulyje buvo žinoma „Leakey angelų“ vardu.

Trys mokslininkės, kurias įkvėpė L.Leakey, nutarė vykti į natūralią įvairių primatų (šimpanzių, gorilų ir orangutanų) aplinką.

1986 metais B.Galdikas buvo viena iš Tarptautinio orangutanų globos fondo (OFI) Los Andžele, Kalifornijoje įkūrėjų, šis fondas turi savo padalinius Australijoje, Kanadoje, Indonezijoje, Taivanyje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu ji yra šios organizacijos prezidentė, Garbės prezidentė ir mokslinė direktorė.

1997 metais B. Galdikas buvo apdovanota „Kalpataru“ - tai yra aukščiausias apdovanojimas, kurį suteikia Indonezijos Vyriausybė už išskirtinę veiklą gamtos apsaugos srityje.