Aplinkos ministerija siūlo švelninti didelių žuvų žvejybos draudimą

Projekte siūloma leisti sužvejoti ne daugiau kaip po vieną didelę lydeką (didesnę kaip 80 cm) ir sterką (didesnį nei 65 cm).

2024 metais šios taisyklės buvo pakeistos ir uždrausta paimti sugautas didesnes nei 80 cm lydekas ir didesnius nei 65 cm sterkus, įteisinta prievolė paleisti visus sugautus marguosius upėtakius.

„Tačiau tokio sprendimo dėl ribojimų kaip neefektyvaus nepalaikė dalis meškeriotojų, Mėgėjų žvejybos taryba ir daugelis žuvų išteklių tyrimus Lietuvoje atliekančių mokslininkų“, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Anot jo, nauji tyrimai ežeruose, kur jau anksčiau taikytos analogiškos reglamentavimo priemonės, parodė, kad žuvų išteklių būklė panaši arba net geresnė vandens telkiniuose, kur papildomi ribojimai netaikomi.

Siekiant kompromisinio reglamentavimo, projekte numatoma leisti sužvejoti po vieną didelę žuvį. Taip pat liktų galioti bendras 5 kg žuvų sugavimo limitas.

Aplinkosaugininkų teigimu, panaši tvarka galioja Latvijoje: ten taip pat leidžiama paimti ne daugiau kaip po vieną didelę lydeką ir sterką, tačiau bendras leidžiamų sužvejoti žuvų skaičius didesnis – galima sugauti penkias lydekas ir sterkus, o bendras ribojamų žuvų svoris siekia 10 kg.

„Tokio griežto ribojimo, koks šiuo metu galioja Lietuvoje, kai nustatytas ir minimalus, ir maksimalus leidžiamų paimti lydekų ir sterkų dydis visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, nėra kitose Europos šalyse. Todėl siūloma atsisakyti neproporcingo suvaržymo ir numatoma leisti patiems žvejams apsispręsti, ar paimti sugautą didelę žuvį“, – nurodo ministerija.

Siekiant pagerinti ekologinę būklę, taip pat siūloma daugiau telkinių taikyti biomanipuliacijos priemones, tai yra atskirus draudimus žvejybai. Į tokių vandens telkinių sąrašą norima įrašyti dar 12 objektų, iš viso tokių telkinių būtų 27.

Šiuose telkiniuose būtų draudžiama naudoti sonarus žvejojant iš vandens transporto priemonių, norima neriboti sugaunamų karpinių žuvų, išskyrus lynų, kiekio, taikyti minimalų 65 cm leidžiamų sužvejoti lydekų ir sterkų dydį, atsisakyti viršutinio lydekų ir sterkų dydžio ribojimo.  

Pataisose siūloma Kauno mariose neriboti sugaunamų sidabrinių karosų, karpių, kuojų, plakių kiekio. Aplinkos ministerijos teigimu, žuvų išteklių tyrimas atskleidžia, kad didžiąją dalį marių žuvų išteklių sudaro karpinės žuvys, 2013 metais uždraudus Kauno mariose verslinę žvejybą, ypač padaugėjo kuojų.

Taip pat projekte numatyta tikslinti žvejybos sporto varžybų reglamentavimą, sudarant geresnes sąlygas aukštojo meistriškumo sporto varžyboms. Siūloma, kad tokių varžybų metu laikinai bus leidžiama pagauti tuo metu draudžiamas sužvejoti žuvis, kurios po varžybų privalės būti paleistos. Žvejoti aukštojo meistriškumo sporto varžybų vietoje būtų galima tik tų varžybų dalyviams.

Parengtas projektas atiduotas derinti suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms.