- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis turi suremti pečius ambicingesniems klimato krizės suvaldymo tikslams pasiekti, kartu atrandant sprendimus sau ir kitiems žemynams, kaip ekonomiką paversti klimatui neutralia, pagerinant gyvenimo kokybę ir nepaliekant nieko užnugaryje, sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.
Prie Jungtinių Tautų veikiančios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje įspėjama, kad pagrindinis pasaulio temperatūros limitas – globalinis atšilimas iki 1,5 laipsnio – bus pasiektas arba viršytas vos daugiau nei per dešimtmetį, jeigu vyriausybės nesiims sparčių sprendimų atsisakyti iškastinio kuro.
Ataskaita rodo, kad Paryžiuje išsiderėta riba gali būti išlaikyta tik sumažinant šiltnamio dujų emisijas per būsimą dešimtmetį.
„Jeigu sustabdyti globalinį atšilimą ties 1,5 laipsnio riba nepavyks, kai kurioms nedidelėms valstybėms Ramiajame vandenyne tai reiškia, kad, dar sparčiau kylant jūrų lygiui, išnyks jų teritorija, o Lietuvai tai yra žinia, kad žmonių migracija į ES iš klimato paveiktų kraštų tęsis, tik dėl kitų priežasčių – dėl dykumėjimo, vandens išteklių stokos ir kitų prastėjančių išgyvenimo sąlygų“, – Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime cituojama G. Krušnienė.
IPCC sako neabejojanti, jog atmosfera, vandenynas ir Žemė šyla dėl antropogeninės veiklos. Ataskaitos santraukoje politikams įvardijama, kad praėjusį dešimtmetį globali temperatūra buvo 1,09 laipsnio aukštesnė nei 1850-1900 metais.
Pasaulinis vidutinis jūros lygis nuo 1901 iki 2018 metų pakilo 20 cm, o pastaruoju metu jūros lygio kilimo tempas padidėjęs beveik trigubai, palyginti su 1901-1971 metais.
Paryžiaus klimato susitarimu 2015 metais valstybės užsibrėžė, kad pasaulinės temperatūros augimas neviršytų 1,5 laipsnio, arba būtų žymiai mažesnis nei 2 laipsnių lyginant su ikiindustriniu lygiu.
Lietuvos teritorijoje šis kritinis planetai ir žmogaus civilizacijai limitas jau perkoptas – vien 1961-2021 metais vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pakilo 2,2 laipsnio.
IPCC ataskaitoje įvardijama, jog „atšilimas jau lemia daug orų ir klimato kraštutinumų kiekviename Žemės rutulio regione“.
Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, šių metų vasarą Lietuvoje tris kartus registruotas stichinis reiškinys – kaitra, o per Valstybės dieną, liepos 6-ąją, sostinėje užfiksuotas rekordinis lietus, kai per mažiau nei 12 val. prilijo 79,7 mm kritulių (nuo katastrofinio meteorologinio reiškinio rodiklį skyrė vos 0,3 mm).
2020 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, o pernai visų 12 mėnesių vidutinė oro temperatūra pirmą kartą buvo teigiama.
Seimas birželio 30-ąją patvirtino Klimato kaitos valdymo darbotvarkę, pagal kurią Lietuvoje šiltnamio dujų emisijos sumažėtų trečdaliu iki 2030 metų, o iki amžiaus vidurio Lietuvos ekonomika, kaip ir kitų ES šalių, jau būtų klimatui neutrali.
IPCC ataskaita apibendrina mokslo, technikos, socialines bei ekonomines studijas apie klimato kaitos būklę, jos poveikį ir būsimą riziką, taip pat apie klimato kaitos greitį. Ataskaita parengiama remiantis daugybe mokslinių straipsnių, kuriuos peržvelgia ir apibendrina specialiai šiam tikslui sudaryta darbo grupė.
Ši ataskaita kitais metais bus papildyta antrąja dalimi – klimato krizės poveikio apžvalga, ir trečiąja dalimi – galimų sprendimų būdais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...