Ar didėja žmonių sąmoningumas ir kaip poilsiauti atsakingai, kad nesulauktumėte baudos, pasakojo Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Trukanavičiūtė.

– Pradedate akciją „Poilsiauk atsakingai“. Ko yra siekiama šia akcija, kas per ją vyks? Ką žmonės labiausiai netinkamo daro gamtoje?

– Akcija yra skirta skatinti gyventojų sąmoningumą tinkamai elgtis gamtoje, jos neteršiant, saugant jos išteklius, gyvūniją, pakrantes, vandenį ir kt. Akcijos metu užsiimame prevenciniais tikslais – per reidus tikrinsime poilsiautojus, kaip jie laikosi aplinkosauginių reikalavimų. Čia liečia kelias plačias temas.

– Viena temų, kurias akcentuojate, yra automobilių statymas gamtoje. Kas yra daroma netinkamai, kalbant apie automobilius, motociklus?

– Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas yra motorinės transporto priemonės statymas per arti vandens telkinio – čia reikia, kad būtų minimaliai atitraukta 25 metrus. Tai yra dažniausiai pasitaikantis pažeidimas. Dar pasitaiko žmonių, kurie atvažiuoja prie ežero nusiplauti automobilį. Čia nėra kažkas reto. Kas liečia keturračius – statymas yra galimas tik tam tikrose vietose. Dar pabrėžčiau važiavimą tik keliais, o ne kažkur per pievas, kertant kampus ir pan.

– Kokių problemų kyla kalbant apie šiukšles?

– Laužus kūrena neleistinose vietose, nes juos kūrenti galima tik ten, kur tam tikrais ženklais pažymėtos laužavietės vietos. Žmonės mėgsta kūrenti bet kur – arčiau vandens, kur patogiau. Šiukšlinimas taip pat opi problema. Nekalbu apie tuos atvejus, kai miškuose išmetama didesniais kiekiais, bet poilsiautojai taip pat mėgsta palikti šiukšles, nesusirinkti maisto atliekų, pakuočių. Atskira taisyklė liečia žvejus mėgėjus. Pabrėžiu, kad yra reikalavimas atvykus į žvejybos vietą apsirinkti 5 metrų spinduliu aplink save esančias šiukšles.

– Ar žmonės žino, kaip ilsėtis poilsiavietėse? Daugiau problemų kyla įrengtose poilsiavietėse ar nepažymėtose?

– Daugiau – nepažymėtose, kadangi pažymėtose, kaip ir sakėte, yra staliukų, šiukšliadėžių. Nepažymėtose vietose žmonės sąmoningai ar nesąmoningai pamiršta, nenori atsivežti šiukšlių maišų, tada meta į krūmus. Tose vietose yra prasčiau.

– Tai, ką jūs kalbate, atrodo tokie savaime suprantami dalykai. Šiukšlių juk gamtoje negalima nepalikti, laužą kūrenti reikia ten, kur galima. Pasikalbėkime apie romantikus, kurie sugalvoja nakvoti ar užsikurti laužą kopose ar pajūryje. Tai taip pat atsiduria jūsų dėmesio centre?

– Pajūris yra iš viso labai specifinė, jautri vieta. To daryti kopose negalima – nei laužų kūrenti, nei nakvoti. Tai yra draudžiama veikla.

M. Vaičiulio / BNS nuotr.

– Dabar yra prasidėjęs grybų, uogų sezonas. Ką čia svarbu akcentuoti? Ko negalima daryti miške, kalbant apie tą patį uogavimą?

– Pirma taisyklė – lankytis ir uogauti tik ten, kur galima tai daryti. Tai, aišku, yra dauguma tokių miškų Lietuvoje. Yra ir saugomų teritorijų, tam tikri rezervatai, kur lankytis ir to daryti griežtai negalima. Grybaujant ir uogaujant skatinčiau nešukuoti uogų. Manau, esate apie tai girdėję, kai uogos yra išraunamos su visu uogienoju. Negalima niokoti, rauti ir kažkaip žaloti uogas.

– Kalbame apie tokias prevencines priemones. Ar jūs realiai ir kokiomis baudomis esate nubaudę poilsiautojų?

– Yra tekę nubausti. Baudos nėra labai didelės – siekia nuo keliasdešimt iki 150 Eur. Būna, kad tuos pačius pažeidėjus per mėnesį ne vieną kartą bauduoji, tos baudos didėja atitinkamai. Kalbant apie plaukiojimo priemones, vandens motociklus – ten baudos yra didesnės, gresia ir konfiskacija transporto priemonių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūsų inspektoriai patys vyksta į netikėtus reidus, ar, pavyzdžiui, jeigu matau, kad kažkas daro pažeidimą, galiu nufotografuoti ir atsiųsti jums? 

– Taip, mes ir patys vykstame į reidus, taip pat važiuojame ir reaguojame į jūsų pranešimus. Gyventojai gali skambinti 112 ir vykstame į tą vietą, kur žinome, kad tikrai kažkas bus, jeigu tik spėsime atvažiuoti.