Amalė – maždaug 6,2 km ilgio natūraliai susiformavęs upelis, ištekantis iš Davalgonių miško, surenkantis paviršinius rytinės Kauno miesto dalies vandenis ir įsiliejantis į Nemuną Petrašiūnuose. Plečiantis pastarajam rajonui Kauno HE statybos metu, upelis buvo kanalizuotas – veržli jo tėkmė įsprausta į betoninius vamzdžius. Šiandien didžioji upelio dalis, apie 4,7 km, paslėpta lietaus nuotekų vamzdžiuose – vanduo srūva po asfaltu. Laisvai upelis teka tik pro Amalių sodus.

„Už tokį upelio įkalinimą baudžiami ne tie, kurie tai padarė, o mes, vietos gyventojai – upelis dažnai patvinsta. Pilant lietui, po Petrašiūnais paklotas Amalės kolektorius ir upelio pralaidos Amalių bendrijos soduose nepajėgūs praleisti didelio lietaus vandens srauto, jo nešamų įvairių nešmenų nuo atvirų upelio šlaitų. Dėl šios priežasties dažnai, o ypač šiais metais, užtvindomi Amalių sodų sklypai, esantys greta upelio. Mūsų, Amalių bendruomenė, pritrūkusi kantrybės – prašė pagalbos įvairiose valdžios institucijose, bet liko be atasko. Todėl nutarėme dar kartą atkreipti Kauno valdžios ir kartu visuomenės dėmesį į Amalės dabartinę apverktiną būklę ir jos praeitį, šioje teritorijoje įrengdami tam skirtą stendą“, – kalbėjo Amalių bendruomenės "Amalė“ pirmininkas Remigijus Antanas Visockas.

Amalių bendruomenė „Amalė“ savo parengtame stende ne tik ragina atgaivinti ir, kiek įmanoma, išlaisvinti upelį, bet ir primena kai kuriuos istorinius momentus, tampriai susijusius su šiuo dešiniu Nemuno intaku. „Kadaise Amalės vandenys visai kitaip garmėjo. Šalia upelio kūrėsi darbštūs žmonės, o tarpukariu čia klestėjo dvaras, kuriame pažangiu ūkiu stebino agronomo išsilavinimą turėjęs dvarininkas Jonas Sadūnas. Dvare buvo gausi karvių banda, šiltnamiuose auginamos ankstyvosios daržovės, derėjo apynių plantacijos. Užtvenkęs Amalę, dvarininkas augino karpius. Apmaudu, kad šis Nemuno intakas dabar paverstas nuotekų kloaka", – apgailestavo R.Visockas.

Pašnekovas sakė nežinąs tikrosios Amalių pavadinimo kilmės (viena iš versijų – iš augalo „amalas“ pavadinimo), tačiau žinąs, kad čia iki maždaug 1880 m. buvo Napoleono karių kapai – rasta ano meto ginklų bei amunicijos. Vėliau šioje vietoje buvo laidojami Žemutinių Amalių gyventojai.

Kapinaitės yra saugomos valstybės. Tarpukariu Amaliuose veikė Kriminalinės policijos šunynas, kuriame buvo dresiruojami šunys nusikaltėliams sekti.

Pasak R. Visocko, stendas, kuris ragina atgaivinti Amalę ir išsaugoti šį upelį ateities kartoms, bus atidengtas Chemijos gatvės slėnyje, šalia Amalių geležinkelio pervažos, lapkričio 26 d., 14 val. Renginyje dalyvaus kauniečių folkloro ansamblis „Žaisa“, pasivadinęs jau kito – anapus Nemuno, jo kairiojo intako – Žaisos upelio vardu.