Paukščius tikrai galima lesinti batonu, dar geriau – grūdais, jie liks ypač dėkingi už vieną kitą nesūdytą ir nekepintą saulėgrąžos sėklą, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Tačiau, anot jo, lesindami laukinius paukščius, kol dar šilta, darome jiems meškos paslaugą. „Taip paukščius apgaudinėjame, gadiname juos, padarome tinginiais“, – teigia S. Paltanavičius.

Į LRT.lt redakciją kreipėsi paukščių mylėtoja Regina iš Vilniaus. Laiške ji rašo labai mėgstanti šalia namų esančiame parke palesinti balandžius, tačiau nerimauja, ar jiems galima duoti batono.

„Kolegė man sakė, kad balandžiams negalima duoti batono. Labai sunerimau – ne tik balandžius, bet ir antis, gulbes visuomet lesindavau būtent juo. Noriu paklausti, ar galima paukščiams duoti batono? Jei ne, koks lesalas jiems tinkamiausias?“ – teiraujasi moteris.

Jai taip pat įdomu sužinoti, ar paukščiai gali ją atpažinti tarp visų kitų parke vaikštančių žmonių. „Kartais man atrodo, kad balandžiai mane atpažįsta. Ar taip iš tiesų gali būti, ar tuo tik norisi tikėti?“ – klausia Regina.

Jai atsako gamtininkas S. Paltanavičiaus. Pasak jo, mieste gyvenantys balandžiai nėra laukiniai paukščiai. „Tai yra naminiai paukščiai. Vien jų margumas rodo, kad kiekvienas jų – kitoks, skirtingas. Tai yra prijaukinti žmogaus, kažkada jo laikyti paukščiai. Paleisti jie iš lėto pradėjo laukėti. Maistas iš žmogaus rankų jiems – nieko nuostabaus. O batoną rekomenduojama duoti daugeliui paukščių“, – tvirtina gamtininkas.

Anot jo, paukščiams lesinti geriausiai tinka kruopos, grūdai. „Tai pats natūraliausias maistas paukščiams. Bet tai, kas kaime įprasta, ko galima nueiti ir pasemti, mieste – neįprasta. Iš kur mieste gauti miežių grūdų, kuriuos lesa paukščiai? Tada lieka batonas. Žinoma, jis tinka, jei nėra specialus – specialiai sūdytas arba su specialiais priedais“, – įspėja S. Paltanavičius.

Tačiau, jei batonas pagardintas, pavyzdžiui, saulėgrąžų sėklomis, paukščiams jis tikrai tinka. „Beje, nesūdytos, nekepintos, paprastos saulėgrąžos visiems paukščiams yra tas skanėstas, į kurį jie keis bet ką. Tai pats mylimiausias paukščių lesalas“, – teigia gamtininkas.

Paklaustas, ar nuolat lesinami balandžiai ar kiti paukščiai gali atpažinti juos lesinantį žmogų, S. Paltanavičius sako – tai tikra tiesa. Balandžiai, anot gamtininko, nėra patys intelektualiausi paukščiai, bet ir jie savo geradarį gali lengvai atskirti iš kitų žmonių.

„Jei žiūrėtume į visą paukščių intelektinę visuomenę, balandžiai nėra patys intelektualiausi. Viršūnėje – varniniai paukščiai (varna, šarka, kuosa), jie labai lengvai atpažįsta žmones. Taip, jei žmogus paukščius nuolat lesina, jie tikrai gali jį atpažinti, leistis ant rankų, peties. Čia nėra jokio triuko“, – tikina gamtininkas.

Įdomu tai, kad, anot S. Paltanavičiaus, paukščiai atpažįsta žmones ne iš veido bruožų ar drabužių, o iš eisenos, judesių, rankos mosto. „Jei kitas žmogus bus apsirengęs tais pačiais drabužiais, paukščiai viską iššifruos – ne jis mus nuolat lesina“, – sako gamtininkas.

Tačiau, jo teigimu, laukinių paukščių nereikia lesinti tol, kol už lango šilta. Iki lapkričio mėnesio, pasak S. Paltanavičiaus, laukiniai paukščiai lesalu tikrai gali apsirūpinti patys. Lesindami juos dabar, ne žiemos metu, iš tikrųjų darome jiems meškos paslaugą.

„Mes taip paukščius apgaudinėjame, gadiname juos, padarome tinginiais. Kai užšąla, jie neišskrenda. Kyla labai daug problemų. [...] Laukiniai paukščiai gamtoje tikrai turi ką lesti, žino, kada išskristi. Nebūkime jiems žiaurūs, juos globodami. To jiems tikrai nereikia“, – įsitikinęs S. Paltanavičius.