Ar vorai sapnuoja? Tyrimas atskleidė netikėtą jų miego paslaptį

Užfiksavo akių judesius ir raumenų trūkčiojimus

Miegas paplitęs visoje gyvūnų karalystėje, tačiau REM miegas ilgą laiką buvo siejamas daugiausia su sudėtingesnę nervų sistemą turinčiais gyvūnais.

Žmonėms REM, arba greitų akių judesių, miego fazė siejama su ryškiais sapnais. Panašios miego būsenos iki šiol buvo nustatytos žinduoliams, paukščiams, ropliams, galvakojams ir kai kurioms kitoms gyvūnų grupėms.

Vis dėlto mokslininkams dar nėra aišku, kokį vaidmenį tokios miego fazės atlieka kitų gyvūnų organizme ir kaip jos atsirado evoliucijos metu.

Bonos universiteto mokslininkės dr. Danielos Rößler ir doktorantės Nadjos Geiger vadovaujama komanda nusprendė išsiaiškinti, ar vorai iš tiesų miega ir ar jų miegas taip pat susideda iš skirtingų fazių.

Tyrimui pasirinktas Australijos šokliavoris Portia fimbriata, garsėjantis neįprastomis medžioklės strategijomis ir gebėjimu mokytis.

Nustatė dvi skirtingas miego fazes

Mokslininkai kelias dienas ir naktis stebėjo vorus, o jų elgesį filmavo didelės raiškos kameromis.

Naudojant infraraudonųjų spindulių vaizdus buvo fiksuojamos būdingos miego pozos, ramybės laikotarpiai, akių judesiai ir raumenų trūkčiojimai.

Tyrėjai išskyrė dvi aiškiai skirtingas miego fazes.

Vienos jų metu vorų akys judėjo, o raumenys trūkčiojo – tai priminė stuburiniams gyvūnams būdingą REM miegą.

Mokslininkams buvo svarbu įsitikinti, kad vorai iš tiesų miega, o ne tiesiog ramiai ilsisi.

Tam jie stebėjo, kaip greitai gyvūnai reaguoja į garsinius dirgiklius.

Miego metu vorų reakcija buvo gerokai lėtesnė. Be to, jei jų naktinis poilsis būdavo sutrikdomas, vėliau vorai stengdavosi kompensuoti prarastą miegą.

Pasak tyrėjų, toks elgesys atitinka svarbiausius tikro, organizmo reguliuojamo miego požymius.

Sudėtingos smegenys nebūtinos

Anksčiau manyta, kad REM miegui būtinos sudėtingos smegenys, nes ši miego fazė siejama su informacijos apdorojimu, mokymusi ir atmintimi.

Tačiau vorų smegenys, palyginti su daugelio kitų gyvūnų, yra nedidelės.

„Ypač įdomu tai, kad sudėtingos smegenys, regis, nėra būtinos REM miegą primenančioms fazėms patirti. Mūsų rezultatai kelia naujų klausimų apie evoliucinę miego kilmę“, – sakė tyrime dalyvavusi prof. dr. Mariella Herberstein iš Leibnizo biologinės įvairovės pokyčių analizės instituto.

Nauji rezultatai leidžia manyti, kad REM miegą primenančios būsenos gali būti būdingos ne tik sudėtingą nervų sistemą turintiems gyvūnams.

Jos galėjo atsirasti anksti evoliucijos metu ir būti paplitusios tarp labai skirtingų gyvūnų grupių.