Mėnulio šešėlis penktadienį praslinko virš Atlanto vandenyno, visiškai uždengdamas saulę kelių tūkstančių astronomijos entuziastų akivaizdoje atokiose Arkties salose, o dar milijonai žmonių Europoje, Afrikoje ir Azijoje turėjo galimybę stebėti dalinį saulės užtemimą.

Mėnulio šešėlis pirmiausiai krito ant Žemės į pietus nuo Grenlandijos 7 val. 41 min. Grinvičo (9 val. 41 min. Lietuvos) laiku ir judėjo į rytus, Danijai priklausančių Farerų salų ir Norvegijai priklausančio Svalbardo salyno link. Tose teritorijose entuziastai jau prieš kelis metus užsisakė visas vietas vietos viešbučiuose, kad galėtų atvykti pamatyti retą visišką užtemimą.

"Esu matęs pašvaistę, esu matęs ugnikalnių išsiveržimų, bet visiškas saulės užtemimas vis tiek yra įspūdingiausias dalykas, kokį esu matęs. Ir kiekvienas iš jų - unikalus", - į pensiją išėjęs NASA astrofizikas Fredas Espenakas sakė Torshaune, Farerų salų sostinėje.

Tačiau penktadienio rytą dangus Torshaune buvo debesuotas su nedaugeliu pragiedrulių. Padangė buvo giedresnė Svalbarde, kur lankytojai buvo raginami likti pagrindinėje gyvenvietėje, kad apsisaugotų nuo klajojančių baltųjų lokių ir nušalimų.

Vienas baltasis lokys ketvirtadienį apdraskė čeką turistą, įsibrovęs į palapinę, kurioje jis miegojo su penkiais kitais turistais. Jakubas Moravevas, kuris buvo nuskraidintas į ligoninę sraigtasparniu, tikėjosi, kad vis dėlto galės pamatyti saulės užtemimą po to, kai lokys jam lengvai sužeidė veidą, krūtinę ir ranką.

Apie 50 tūkst. gyventojų turinčiose Farerų salose, kuriose visiškas užtemimas prasidėjo 9 val. 41 min. vietos (11 val. 41 min. Lietuvos) laiku, maždaug 8 tūkst. lankytojų susirinko pamatyti pirmojo per pastaruosius 60 metų saulės užtemimo tame regione. Dar apie 2 tūkst. žmonių iškeliavo į Svalbardą ir dvigubai padidino žmonių skaičių tose salose, kuriose visiškas užtemimas tęsėsi kelias minutes nuo 11 val. 11 min. vietos (12 val. 11 min. Lietuvos) laiku.

Šįkart galimybę pamatyti retą reginį turėjo gerokai mažiau žmonių negu 1999 metais, kai Europoje buvo paskutinį kartą stebimas visiškas saulės užtemimas. Tačiau dalinis užtemimas buvo matomas didelėje Europos ir Rusijos dalyje, taip pat kai kuriose teritorijose Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Europoje saulės užtemimą pirmieji pamatė žmonės, esantys Ispanijai priklausančiose Kanarų salose, nors dangus anksti ryte ten buvo debesuotas.

„Dangus pusiau užtrauktas debesimis, bet mes retkarčiais galime trumpam pažvelgti“ į užtemimą, – naujienų agentūrai AFP sakė Kanarų astrofizikos instituto mokslininkas Alfredas Rosenbergas (Alfredas Rosenbergas), būdamas Tenerifės saloje.

„Aiškiai matome mėnulio diską, uždengiantį saulę. Labai gražu. Tai vienas iš nuostabiausių astronominių reginių, kuriuos galima stebėti“, – nurodė jis.

Švedijos sostinėje Stokholme saulės pjautuvas prasišviesdavo per debesų properšas, o oras atvėso. Žmonės verslo rajone stabtelėdavo pasižiūrėti reginio ir fotografavo užtemimą išmaniaisiais telefonais.

Prasčiau sekėsi atvykusiems į Farerų salas – atokią autonominę Danijos teritoriją pusiaukelėje tarp Škotijos ir Islandijos.

„Slenka debesys; dabar atslenka didelė mėlyna properša. Ką tik trumpai matėme saulę, kuri dabar jau beveik pusiau uždengta“, – Danijos Orhuso universiteto astrofizikas Ole J.Knudsenas (Olė J.Knudsenas) sakė AFP būdamas to lietingo regiono sostinėje Torshaune.

Kaip ir per ankstesnius užtemimus, ekspertai ragino žmones nežvelgti tiesiogiai į saulę, nes tai gali pakenkti akims.

Apie 500 žmonių apsiniaukusią dieną susirinko Regento parke, tikėdamiesi bent trumpam žvilgtelėti į dalinį užtemimą, kurio zona slinko į šiaurę nuo Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Vienas policijos pareigūnas dalijo specialius akinius saulei stebėti.

Dar 50 danų grupė įsigijo bilietus į vieno mokslo žurnalo užsakytą lėktuvo „Boeing 737“ skrydį, kad galėtų saulės užtemimą stebėti padangėje virš Farerų salų.

Visiškas saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis praslenka tarp Žemės ir Saulės, o visi trys dangaus kūnai tiksliai išsidėsto vienoje linijoje.

Stebint iš Žemės, Mėnulio diskas yra beveik tokio paties skersmens kaip Saulės, todėl visiško užtemimo metu aptemusiame žvaigždėtame danguje pasirodo stulbinamas sidabriškos spalvos Saulės vainikas – šią žvaigždę supantis smarkiai įkaitusios plazmos debesis.

Kitas visiškas saulės užtemimas Europoje bus matomas tik 2026 metų rugpjūčio 12 dieną.

Penktadienį taip pat įvyks kitas apyretis dangaus reiškinys.

Gamtinis Žemės palydovas per užtemimą bus „supermėnulio“ fazės – kai jis labiausiai priartėja prie mūsų planetos, skriedamas savo orbitos perigėjuje.

Dėl šios priežasties Mėnulio trauka stipriau veiks Žemę, o prie jos dar prisidės Saulės gravitacijos poveikis, todėl vandenynų potvyniai ir atoslūgiai bus didžiausi per 18 metų ciklą.