Ši maža, tik apie ketvirtį hektaro ploto, užaugusi beržais ir kitais lapuočiais sala sparnuočiams buvo pritaikyta parko direkcijos darbuotojų pastangomis. Pasak jų, praėjusį rudenį išlipus į salą kirsti medžių, net nebuvo matyti, kur statyti koją. Prieš gerą dešimtmetį ją atrado bebrai ir pertvarkė neatpažįstamai. Nuolat čia gyvendami, jie kirto medžius ir krūmus, rausė urvus. Todėl į sausą salą plūdo ežero vanduo, prasidėjo pelkėjimo procesai. Suvešėjo aukšti viksvų kupstai, išplito šaltekšnių brūzgynai.

Dabar salą jau sunku atpažinti – jos paviršius vėl tapo švarus ir beveik lygus. Naująją vietą paukščiai pastebėjo šį pavasarį gana anksti, o balandžio pabaigoje joje ėmė kurtis paprastieji kirai, antys. Gegužės pradžioje atsirado keli pirmųjų kirų lizdai, perėjo didžioji antis, sukosi keletas upinių žuvėdrų, krantuose pasirodė brastiniai ir krantiniai tilvikai. Ir anksčiau šie paukščiai saloje ieškodavo vietos lizdams, bet aplinka buvo netinkama.

Per gegužę ir birželį, kaip tikisi Aukštaitijos nacionalinio parko specialistai, žuvėdros, antys ir tilvikiniai paukščiai turėtų apgyvendinti Beržų salą.