Taip pat paskelbtas Vilko apsaugos plano pakeitimų projektas, kuriuo remiamas numatomas limitas. Darbo grupėje, rengusioje vilko apsaugos plano pakeitimus dalyvavusi gamtos apsaugos asociacija (GAA) „Baltijos vilkas“ siekė, kad plane būtų užtikrinta geresnė vilkų apsauga, o ne tik apibrėžtų vilkų medžioklės limitus. Deja, beveik visas darbo grupės dėmesys buvo skirtas vilkų medžioklės klausimams, o ūkininkų galvijų apsaugai nuo plėšrūnų ir visuomenės švietimui apie sugyvenimą su vilku - ir vėl neužteko laiko, principingumo ir noro, pabrėžia asociacija.

Pagal medžiotojų vasario-kovo mėnesiais vykdytos apskaitos rezultatus, vilkų Lietuvoje šiuo metu yra bent 34 šeimos. Daugiausia vilkų suskaičiuota Biržų, Kupiškio, Ukmergės ir Varėnos rajonuose. 2018-aisiais atliktoje apskaitoje atsirado pėdsakų dažnumo indeksas ir apskritai atsisakyta minties vilkus skaičiuoti vienetais - nuo šiol jie skaičiuojami šeimomis. Asociacija mano, kad 34 šeimos nėra tikslus skaičius, nes tokia apskaita vykdyta pirmą kartą, o ir duomenų surinkta ne tiek, kiek norėta. Paskutinį kartą, 2015-aisiais, plėšrūnų suskaičiuota bent 292.

Vilko apsaugos plano rengėjai sutarė, kad vilkų Lietuvoje turėtų būti 32-62 šeimos. Jei šeimų mažiau negu 12, vilkai nemedžiojami, jei daugiau, medžiojama tam tikra metinio prognozuojamo prieaugio dalis. Šiuo metu suskaičiavus 34 šeimas, šis skaičius dauginamas iš 3,25 (nes Švedijos tyrimų duomenimis, toks yra vidutinis jauniklių skaičius vilkų šeimose rudenį). Tokiu būdu gaunamas rezultatas, kad vilkų medžioklės limitas gali būti iki 110 leidžiamų sumedžioti vilkų.

Pasisakantys už intensyvią vilkų medžioklę šį skaičių siekė dar labiau padidinti arba apskritai šįmet medžioti be jokių limitų. GAA „Baltijos vilkas“ atkreipia dėmesį, kad 110 jau yra beveik dvigubai didesnis skaičius, nei praėjusių metų medžioklės limitas, taip pat maksimali Vilko apsaugos plane numatyta riba. Vilkų medžioti be limitų iš principo negalima, nes ratifikuodami Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvenciją vilką Lietuvoje priskyrėme prie saugomų rūšių, kurios reguliavimui privalomi apribojimai - medžioklės terminai ir limitai.

Šiuo metu Aplinkos ministerijos paskelbtame įsakymo dėl limito projekte limitas skirstomas į dvi dalis: 60 vilkų sumedžiojimas apibrėžtas, o dėl 50 vilkų sprendimą žadama peržiūrėti vilkų medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į nustatyto vilkų sumedžiojimo limito panaudojimo greitį ir kitus naujus vilkų populiacijos stebėsenos duomenis.

2017-ųjų metų vasario mėnesį vilkų medžioklės sezonas buvo nutrauktas sumedžiojus 61 vilką. Pagal Medžioklės taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. gali tęstis iki balandžio 1 d. arba nutraukiamas anksčiau, jei nustatytas limitas išnaudojamas.

Pernai vilkai papjovė 1841 gyvulį. Ketverių pastarųjų metų tendencijos rodo, kad daugiau nei pusė žalos patiriama, kai vilkai dar kartą užpuola to paties ūkio gyvulius. Tai rodo ,kad po pirmojo užpuolimo ūkininkai nesiima tinkamų priemonių, kad tai nepasikartotų, o vilkai pratinasi pulti gyvulius. Taip pat yra „nelaimėlių“, kuriems žala kartojasi po kelis kartus per metus - 46 tokiuose ūkiuose padaryta net ketvirtis visos pastarųjų ketverių metų žalos. Šie duomenys rodo, kad didelė dalis žalos problemos yra susijusi su konkrečiais ūkiais, gyvulių auginimo be patikimų apsaugos priemonių praktika ir yra išsprendžiama šviečiant ūkininkus, motyvuojant juos taikyti apsaugos nuo plėšrūnų priemones, teikiant paramą apsaugos priemonių įsigijimui.

GAA „Baltijos vilkas“ narys Vaidas Balys, dalyvavęs darbo grupės veikloje, teigia esąs nusivylęs, kad žalos prevencijos klausimui neskirta nė menkiausio dėmesio, atidedant šios problemos sprendimą neapibrėžtai ateičiai. Ir toliau orientuojamasi į padarinius, tikintis, kad medžioklės limitų kaitaliojimas išspręs žalos problemą, nors Europos patirtis ir naujausi tyrimai yra negailestingi - netaikant efektyvių gyvulių apsaugos priemonių, proveržio šioje srityje nebus.

Vilko apsaugos plane paminėti Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad vilkais, kurie nuolat puldinėja gyvulius, labiausiai linkę tapti vilkiukai, anksti netekę vieno iš tėvų. Būtent todėl negalima ankstinti vilkų medžioklės sezono pradžios, kaip ragina ūkininkai, spaudoje perskaitę apie vienoje ar kitoje vietovėje užpultas ir papjautas avis.

Pasak V. Balio, vienas pagrindinių plano tobulinimo laimėjimų - kad nuo šiol bus atliekami išsamesni sumedžiotų vilkų tyrimai, taip pat ir genetiniai. Medžiotojas, sumedžiojęs vilką, turės jo iltinį dantį ir raumens gabalėlį atiduoti moksliniams tyrimams. Jų labai reikia, nes šiuo metu pagrindinės žinios apie Lietuvos vilkus remiasi arba itin senais duomenimis arba kitose šalyse atliktais tyrimais.

Taip pat medžiotojai turės registruoti bet kokius vilkų ar kitų stambiųjų plėšrūnų buvimo pėdsakus visus metus: pranešti apie girdėtą staugimą, rastus ekskrementus, rastus papjautus laukinius arba naminius gyvulius ir kt.

Plane taip pat užsimenama ir apie vilkų trikdymą - mažėjant miškų masyvų, jiems gyventi tinkamų buveinių, vilkai persikelia į teritorijas arčiau žmogaus, kartu jų grobiu tampa naminiai gyvuliai. Dokumente įrašyta, jog kovojant su šia grėsme reikėtų saugoti I ir II kategorijos miškus (kaip tik šiuo metu visuomenėje vyksta karštos diskusijos dėl miškų išsaugojimo).

Neigiamas visuomenės požiūris taip pat akcentuojamas kaip turintis didelę reikšmę Lietuvos vilkų populiacijai (nes pasipiktinę ūkininkai reikalauja medžioti plėšrūnus, o ne ieško būdų gyventi šalia jų). Deja, šiai grėsmei mažinti skiriama mažai dėmesio, o ir nauji plano pakeitimai nenumato nieko naujo šioje srityje, pabrėžia V.Balys.