Besikeičiantis klimatas dar labiau pablogino augalų padėtį: miškininkai imasi gudrybių Pereiti į pagrindinį turinį

Besikeičiantis klimatas dar labiau pablogino augalų padėtį: miškininkai imasi gudrybių

2025-02-25 11:58

Vienintelėje Lietuvoje kankorėžių aižykloje – pats darbymetis. Prasidėjo kankorėžių aižymas ir sėklos ruošiamos sandėliuoti. Miškininkus nustebino rekordinis ąžuolų gilių derlius. O eglės, kaip ir pernai, spyriojasi – derliaus šiemet nesulaukta visai.

Besikeičiantis klimatas dar labiau pablogino augalų padėtį: miškininkai imasi gudrybių
Besikeičiantis klimatas dar labiau pablogino augalų padėtį: miškininkai imasi gudrybių / LNK stop kadrai

Eglynai jau kurį laiką niokojami žievėgraužių tipografų, o besikeičiantis klimatas dar labiau pablogino padėtį – net ir sunkiai užsimezgantys kankorėžiai yra prastos kokybės. 

„Kankorėžiai buvo stipriai pažeisti, tai priėmėme sprendimą nerinkti, o laukti geresnių derliaus metų“, – teigė medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.

Visgi miškininkai dėl užsitęsusio eglių nederliaus nesibaimina. Sėklų saugykloje užteks dar septyneriems metams, o vien tik urėdija kasmet į miškus pasodina beveik 10 mln. jaunų eglaičių.

„Eglė gali derėti kas 5–7 metus. Nerimo nėra. Matome, kad kitais metais turėtų būti gausus eglės derlius“, – tikino E. Kaluina.

LNK stop kadras.

Pasak miškininkų, pastaruoju metu situacija su žievėgraužiais tipografais tapo stabilesnė ir šiek tiek optimistiškesnė.

„Didysis bumas jau praeityje – sutvarkyti židiniai. Dedamos didžiulės pastangos, kad į miškus įvestume įvairiapusiškus medynus“, – kalbėjo medelynų padalinio vadovas.

Kai kankorėžių trūksta natūraliai, miškininkai imasi gudrybių – jie specialiai pasendina plantacijose auginamus jaunus medelius, kad šie greičiau subrandintų derlių.

Kasmet daroma injekcija. Kai augalas pradeda augti, jam suleidžiamas giberalinas, dėl ko medis jaučia senėjimą ir pradeda gausiai derėti“, – aiškino medelyno vadovas.

Anksčiau manyta, kad eglės nebesugeba prisitaikyti prie besikeičiančio klimato ir esant netinkamoms sąlygoms, eglynai gali išnykti. Urėdijoje atsirado specialios laboratorijos, kuriose siekiama išvesti medžių rūšis, pritaikytas pasikeitusioms sąlygoms. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet visiems spygliuočiams metai prasti. Pušų surinkta kone 4 kartus mažiau nei įprastai.

„Šiais metais derlius nėra didelis. Planuojame surinkti 18–20 tonų pušies kankorėžių, kai vidutiniškai derliaus metu renkame 70 tonų“, – pabrėžė Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Visgi aižykloje darbas nestoja. Dėžėse atvežti pušų kankorėžiai specialiomis mašinomis išvalomi ir atskiriami nuo kitų gamtos priemaišų.

„Didesnį kiekį pristatė Anykščių, Kretingos, Strošiūnų medelynai. Viską atlikus, kankorėžiai keliauja į džiovinimo spintas“, – pasakojo V. Grunskis.

Išdžiovinus kankorėžius, gautos sėklos išvalomos, o nekokybiškos atskiriamos nuo gerų.

„Sėklos, kurios turi didesnį svorį, krenta į pirmą talpą, o kurios yra tuščios – oro pagalba atskiriamos ir keliauja į sekančią talpą“, – aiškino Dubravos medelyno vadovas.

LNK stop kadras.

Išvalytos sėklos keliauja į saugyklą, kur gali būti sandėliuojamos ne vienerius metus. Miškininkai šiemet sandėliuose gerokai prikaupė ąžuolų gilių, nes net seniausi Lietuvos ąžuolai, įskaitant ir Stelmužės ąžuolą, davė rekordinį derlių – beveik 7 kartus gausesnį nei visada.

Įprastai per metus buvo surenkama apie 10 tonų gilių, šiemet jų sukaupta net 65 tonos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra