„Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) pranešė, kad praeitas mėnuo buvo šilčiausias Europoje – sparčiausiai šiltėjančiame žemyne – nuo stebėjimų pradžios. Pranešama, kad dėl to seniausiame žemyne taip pat iškrito neįprastai daug kritulių.

„Copernicus“ duomenimis, praėjęs mėnuo buvo šilčiausias kovas antrus metus iš eilės. Taip tęsiama beveik nenutrūkstama rekordinių arba artimų rekordams temperatūrų serija, prasidėjusi 2023 metų liepą.

Nuo to laiko beveik kiekvieną mėnesį temperatūra buvo 1,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei prieš pramonės revoliuciją.

„Copernicus“ pranešė, kad kovą temperatūra buvo 1,6 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu. Tai dar vienas ekstremalios tendencijos, kuriai mokslininkai vis dar ieško paaiškinimo, pratęsimas.

„Tai, kad temperatūra vis dar yra 1,6 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei prieš industrializaciją, yra išties įspūdinga, – nurodė Londono Imperijos koledžo Granthamų klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto klimatologė Friederike.

„Esame labai stipriai veikiami žmogaus sukeltos klimato kaitos“, – naujienų agentūrai AFP nurodė mokslininkė.

Ekstremalios klimato sąlygos

Mokslininkai įspėja, kad dėl šiltėjančio pasaulio klimato vis dažniau pasitaiko ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip karščio bangos, liūtys ir sausros.

Tačiau klimato kaitą lemia ne tik temperatūros kilimas – prie jos prisideda ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemėje sulaikoma šiluma, kuri lemia daugybę kitų pokyčių.

Šylančios jūros reiškia didesnį garavimą ir daugiau drėgmės atmosferoje, todėl vis dažniau kyla pražūtingi potvyniai, o ciklonai tampa vis stipresni. Tai taip pat turi įtakos pasauliniams kritulių srautams.

„Copernicus“ pranešė, kad praeitas mėnuo Europoje buvo 0,26 laipsnio Celsijaus šiltesnis palyginus su 2014-aisiais pasiektu rekordu.

ES klimato stebėsenos tarnybos vadovo pavaduotoja Samantha Burgess pabrėžė, kad kovą Senajame žemyne iškrito neįprastai daug kritulių.

Ji pridūrė, kad praėjusį mėnesį kai kuriose Europos dalyse buvo sausiausia, o kitose – drėgniausia per maždaug pusę amžiaus.

Mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad ekstremalūs kovo mėnesio orai buvo užfiksuoti ne tik Europoje. Pasak jų, klimato kaita sustiprino ekstremalią karščio bangą Centrinėje Azijoje ir lėmė pražūtingas liūtis Argentinoje, kur stichija nusinešė 16 gyvybių.

Nuolat kylanti temperatūra

Dėl vis šiltėjančio klimato 2023-ieji ir 2024-ieji buvo karščiausi metai.

Pernai buvo pirmieji pilni kalendoriniai metai, kurių metu buvo viršyta tarptautiniu mastu sutarta 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo riba, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu.

2015-aisiais Paryžiuje beveik 200 valstybių sutarė apriboti temperatūros augimą 1,5 laipsnio pagal Celsijų, kad būtų užkirstas kelias katastrofiškiausiems klimato kaitos padariniams.

Tačiau pasauliui nesiseka pasiekti šio tikslo.

Mokslininkai taip pat įspėja, kad pasaulis vis labiau tolsta nuo tikslo išlaikyti žemesnę nei ši riba temperatūra.

Mokslininkai tikėjosi, kad neįprasta karščio banga atslūgs 2024-ųjų pradžioje pasibaigus šiltajam „El Nino“ reiškiniui ir prasidėjus vėsesnei „La Nina“ fazei.

Tačiau pasaulinė temperatūra vis dar yra aukšta, todėl mokslininkai kelia klausimą dėl kitų veiksnių, galinčių prisidėti prie atšilimo.

ES klimato prievaizdas naudoja milijardus matavimų iš palydovų, laivų, orlaivių ir meteorologijos stočių, kad galėtų tirti klimato kaitą.

Jo duomenys kaupiami nuo 1940-ųjų, tačiau kiti klimato duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, ledo šerdys, medžių rievės ir koralų skeletai, leidžia mokslininkams išplėsti savo išvadas remiantis daug senesniais duomenimis.

Mokslininkai teigia, kad dabar išgyvenamas laikotarpis greičiausiai yra šilčiausias Žemėje per pastaruosius 125 tūkst. metų.