„Jos yra įdomios, nes egzotiškos. Ne tokios, kaip kitų auginami triušiai ar papūgėlės. Jos yra įdomesnės stebėti, kaip jos gyvena, išsineria, deda kiaušinius“, – tikina 13-metė egzotinių gyvūnų augintoja Erika Brancevičiūtė.

Šių neįprastų gyvūnų mylėtojų – ne vienas. Ukmergiškis Gerardas Paškevičius sako norėjęs nepavojingo vabzdžio.

„Kad galėtum imti ant rankų. Ne taip, kaip skorpionus ar vorus, kai reikia žiūrėti, kad neįgeltų ir kaip juos paimti. Šitas nekelia jokių problemų. Kai noriu pademonstruoti vaikams, tai padedu ant rankų ir vaiko šypsena būna platesnė“, – apie šių augintinių keliamas emocijas pasakoja Gerardas.

Gyvalazdės būna ne tik įvairios išvaizdos, bet ir dydžio. Mažiausios nesiekia nė 12 mm, o didžiausių kūno ilgis – beveik 33 cm. Pilnai ištiestomis galūnėmis tokios gigantiškos gyvalazdės gali siekti daugiau nei 55 cm, tai yra, kiek daugiau nei pusę metro.

„Vietnamietiškos gyvalazdės yra žoliaėdis vabzdys, kuris užauga iki 12 cm. Patelės būna didesnės, patinėliai kiek mažesni – apie 8 cm“, – apibūdina Gerardas.

Gyvalazdės paprastai imituoja aplinkos spalvą, dažniausiai žalią arba rudą. Kai kurios gyvalazdžių rūšys būna spalvotos ir net sparnuotos. Vilnietė Erika gyvalazdes augina jau trejus metus, per šį laikotarpį užaugo ne viena šių gyvūnų karta.

„Kai kuriems žmonėms jos gali pasirodyti baisios, bet man atrodo gražios. Kai kurios turi spalvotus sparnelius, kaip antai, juodosios vikrialazdės“, – mėgstamiems gyvūnams komplimentų negaili jaunoji gyvalazdžių augintoja.

Nors daugiausiai gyvalazdžių gamtoje aptinkama tropikų ir subtropikų zonose, kai kurios rūšys gyvena vidutinio klimato regionuose. Jos klesti miškuose ir pievose, kur minta lapais.