Didysis apuokas, ieškodamas saugios vietos nutūpti, tokios baigties nesitikėjo. Paukštį mirtinai nutrenkė elektra. Deja, tokių atvejų tikrai ne vienas ir ne du.

„Aš radau keturis paukščius, užmuštus nuo elektros stulpų, praktiškai ant vienos elektros linijos“, – kalbėjo biologas Petras Adeikis.

Anot biologo, visoje Lietuvoje laukuose stovintys elektros stulpai plėšriesiems paukščiams itin pavojingi. Kažkur 15–20 centimetrų virš stulpo kabo elektros laidas. Didesniam paukščiui tai – kliūtis.

„Užtaisyti spąstai – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Bet koks paukštis, pasigavęs grobį, tupiasi ant stulpo, priliečia laidą, ir jį užmuša“, – pasakojo P. Adeikis.

Tokia plėšriųjų paukščių elgsena. Tupėdami aukštai, jie stebi aplinką ir medžioja, ieško sau laimikio.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Kadangi atstumas tarp izoliatorinės dalies ir atramos, kur jie tupi, bei laido, kildami sparnu paliečia įžeminimą, įvyksta trumpasis jungimas“, – šnekėjo Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Du dėl populiacijos atkūrimo biologų stebimi didieji apuokai jau žuvo nuo elektros įtampos. O kur dar kiti plėšrieji paukščiai?

„Gavome signalą, kad jis yra nebegyvas, nuvažiavome į tą vietą ir radome tą patinėlį, kybantį ant stulpo, užmuštą elektros. Šiemet, būtent dabar, vėl patinėlis išgyveno dvejus metus laukuose ir dingo vėl signalas“, – aiškino P. Adeikis.

Aplinkosaugininkai problemų nemato. Jie sako, kad per metus nuo elektros žūsta vos keli paukščiai. Daugiau jų nukenčia dėl kitų veiksnių.

„Pavojus paukščiams visur yra kažkoks, susijęs su civilizacija. Visada civilizacija daro kažkokią įtaką gamtai. Tie patys aukšti stikliniai pastatai – atsitrenkia vienokio ar kitokio dydžio paukščiai, atsitrenkia ir į tuos pačius automobilius“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas.

Kad dėl elektros žūsta tik pavieniai paukščiai, aiškina ir ESO.

Užsienio šalių vertinimu, elektros oro linijos yra antra pagal mastą grėsmė paukščiams. Pirmoji – atsitrenkimas į pastatus.

„Nelaikome jokiais būdais to masiniu reiškiniu. Žinoma, kad gamta, paukščiai, visa aplinka, kurioje yra oro linijos arba kabeliuojamos linijos, mums rūpi, mes rūpinamės ir turime programą su gandrais“, – tvirtino ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė.

Tik ornitologų skaičiavimais net penktadalis paukščių žūsta būtent nuo elektros. Apie rastus įvairiausius paukščius praneša gyventojai. Dažnai aptinkama didesnių ir retesnių rūšių.

„Užsienio šalių vertinimu, elektros oro linijos yra antra pagal mastą grėsmė paukščiams. Pirmoji – atsitrenkimas į pastatus“, – pabrėžė Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.

Tačiau, be gandrų, apsaugos kitiems paukščiams Lietuvoje dėmesio skiriama mažai.

„Šiai dienai ESO tų problemų nesprendžia, skirtingai nei „Litgrid“, kurie jau taiko aplinkosauginius sprendimus ir stengiasi išvengti žūčių“, – kalbėjo L. Raudonikis.

Biologas baiminasi, kad jei niekas nesiims saugoti plėšriųjų paukščių, elektros laidai išžudys jų dar daugiau. Jis pateikia ir pavyzdžių, kad užsienyje ši problema jau seniai išspręsta. Kai kur laukuose stovi tiesiog paukščiams skirti stulpai, o kitur naujos elektros linijos tiesiamos tik po žeme.

„Latvijoje padaryta gudriau – šis viršutinis laidas yra iškeltas pusmetrį, paukštis nebeturi galimybės, atsitūpęs ant stulpo, paliesti laido“, – nurodė P. Adeikis.

Ekosistemų apsaugos centras žada atlikti tyrimą ir pateikti faktus, kaip dažnai ir kokie paukščiai nukenčia nuo elektros. Gal tada paaiškės problemos rimtumas ir atitinkamos įmonės imsis veiksmų.