Konteinerinės atliekų sistemos vystymas yra privaloma sąlyga tam, kad Lietuva įgyvendintų Europos Sąjungos bendrojoje Atliekų direktyvoje numatytus reikalavimus: iki 2015 m. užtikrinti, kad savivaldybėse būtų atskirai renkamos stiklo, popieriaus, plastiko ir metalo pakuočių atliekos, o nuo 2020 metų šių pakuočių atliekų atskiras rūšiuojamasis surinkimas sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. nuo visų į rinką išleistų pakuočių kiekio.

„Lietuva atsilieka įgyvendindama ES direktyvoje keliamus tikslus ir tam, kad jie būtų pasiekti reikalingi ne kosmetiniai veiksmai, o visų suinteresuotų pusių – gamintojų ir importuotojų, savivaldybių, Aplinkos ministerijos, atliekų surinkėjų bei perdirbėjų – bendros pastangos. Reikia tobulinti tai, kas jau sukurta, investuoti į veikiančią sistemą, o ne kasmet kurti naujas“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius.

Tik 2011 metais Lietuvoje buvo pakeistas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, pagal kurį nuo 2013-ųjų  įsigaliojo reikalavimas sukurti pakuočių perdirbimo sistemą, kurioje privalo dalyvauti ir visuomenė, rinkdama ir perdirbdama pakuočių atliekas. Iki tol didžiausias dėmesys buvo skiriamas komercinių pakuočių  perdirbimui ir nerūšiuotų savivaldybės atliekų rūšiavimui, tai yra kartoninių dėžių, europadėklų, plastikinių pakuočių surenkamų prekybos centruose bei logistikos įmonėse.

Specialistas pastebi, kad konteinerinė pakuočių atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje tik pradeda funkcionuoti. Praėjusiais metais buvo sudarytos sutartys su savivaldybėmis ir atliekų perdirbėjais, o privačias valdas taip pat pasiekė pirmieji atliekų rūšiavimui skirti konteineriai ir šis procesas vis spartėja.

"Planuojama, kad artimiausius metus į konteinerinės sistemos plėtrą bus investuota 80 milijonų litų. Numatoma, kad 30 milijonų litų tam skirs gamintojų ir importuotojų organizacijos, tiek pat bus pridėta iš ES fondų, o dar 20 mln. litų iš Lietuvos Aplinkos apsaugos investicijų fondo“, – skaičiuoja K. Pocius.

Pasak K. Pociaus, svarbiausias valstybės tikslas šiandien turėtų būti sukurti sąlygas, kad konteinerinė sistema galėtų sėkmingai funkcionuoti. Tam reikia ne tik aprūpinti gyventojus konteineriais, bet ir numatyti papildomas ekonomines skatinimo priemones, sukurti sistemą, kai rinkliavos už atliekas dydis priklausytų nuo jų išmetamo kiekio arba rūšiuojantys atliekas už jas mokėtų mažiau. 

„Būtina iš naujo apsvarstyti teisinę bazę ir patikslinti, kaip gamintojų atsakomybę realizuojančios organizacijos turi bendradarbiauti ir padėti savivaldybėms įgyvendinti pakuočių atliekų surinkimą. Kaip užtikrinti, kad visoms gamintojų atsakomybės organizacijoms būtų vienodos sąlygos bei jos finansiškai lygiomis dalimis prisidėtų prie konteinerinės sistemos vystymo ir gyventojų švietimo“, – sako K.Pocius.