Lietuvoje – nauji kalendoriniai, nauji gamtos metai ir nauja žiema. Ir dar kokia žiema! Ant pirštų galime suskaičiuoti šios žiemos dienas, nes jų kol kas tik tiek buvo. Tačiau ir per tokį trumpą laiką spėjome pamatyti tai, ko gal išvysti nesitikėjome. Nustebinti šalčio kai kurie jau klausinėja apie žiemos pabaigą. Ar ji ilgai truks? O gal galėtų būti kitokia? Šiltesnė, švelnesnė?

Žiemą lengviausia kalbėti apie žiemą. Ypač kai ji čia pat ir jos alsavimas priverčia susigūžti. Ketvirtadienį jutiminė oro temperatūra, t. y. ta, kurią sukuria vėjas, oro srovės, gali siekti iki 30 °C šalčio, taigi nereikia ypatingos fantazijos – Lietuvoje žiema, kokios kažkada laukėme.

Daugelis šių dienų buvo panašios, tik gal kiek šiltesnės. Beje, sniego, dar vieno svarbaus žiemos elemento, yra ne visur – juo labiau džiaugiasi Vilniaus krašto, Rytų Lietuvos gyventojai, kiti regi plikus laukus. Žinoma, nelabai guodžia esanti sniego danga, tačiau ten, kur ir jos nėra, žemė turėtų įšalti pakankamai giliai.

Ledo labiausiai laukė žvejai, nes ne kiekviena žiema jiems padovanoja ilgą sezoną. Dabar daugelio ežerų, tvenkinių ledas jiems pakankamai storas ir saugus. Tiesa, dar nereikėtų veržtis ant Dusios, nes prieš porą dienų pačiame „Dzūkų marių“ viduryje dar tyvuliavo atviras vanduo.

Ne mažiau klastingos gali būti Kuršių marios, todėl skubėti toli nuo kranto nereikėtų. Taip pat elgtis dera ir kiekviename jums nežinomame ežere, tvenkinyje. Srovės, povandeniniai šaltiniai gali ploninti ledą, tad tokios vietos gali tapti savotiškomis pavojaus zonomis.

Ledas šiek tiek pakeitė vandens paukščių gyvenimą. Iki pat Kalėdų jie buvo pasklidę ežeruose, tvenkiniuose, o paskui, pradėjus šalti, turėjo palikti mažesnius, po jų – didesnius ežerus ir tvenkinius.

Tiesa, tai neįvyksta iš karto, nes paukščiai, ypač gulbės, dar dieną kitą tupinėja ant ledo ir laukia – o gal jis ištirps? Tik nesulaukusios skrenda ieškoti atviro vandens. Jų apsisprendimą gali pagreitinti protingas mūsų elgesys – tokioje vietoje, kur nėra atviro vandens, paukščių lesinti nereikėtų. Taip mes padėsime jiems apsispręsti ir neapgausime.

Dabar klausiama, ar jau laikas globoti laukinius žvėris. Atsakyti paprasta: jie jokių nepatogumų, tuo labiau – bado, alkio tikrai nejaučia, tad kol kas nelaukia šieno ar kito maisto. Prie namų įrengtas lesyklas paukščiai lanko aktyviai, tad lesalą pilti būtina kiekvieną rytą, o jei lesykla ištuštėja – ir dienos viduryje.

Dabar sparnuočiams šaltis yra svarbus veiksnys, jie greičiau išalksta. O palyginti trumpą dieną laiko lesalo paieškoms yra nedaug. Kiekvienas trupinys dovanoja gyvybę.