Ornitologai tikino, kad vos įpusėjus rugpjūčiui daugelis gandrų jau išskrido į šiltuosius kraštus. Senolių išmintis byloja, kad šis faktas žada ankstyvą rudenį ir žiemą.

Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys sakė, kad šiais metais gandrai Lietuvą pradėjo palikti kiek anksčiau nei praėjusiomis vasaromis.

Pirmieji šalies nacionaliniu simboliu vadinami paukščiai peržiemoti į šiltuosius kraštus išskrido jau pačioje rugpjūčio pradžioje. Paprastai paskutinieji ilgakakliai Lietuvą palieka iki rugsėjo pradžios.

"Šiuo metu gandrų jau labai mažai – beveik visi išskrido į žiemavietes. Didžioji dauguma šių paukščių sparnus pakėlė iki rugpjūčio 15 dienos", – pastebėjo V.Jusys.

Anot jo, šie metai išsiskyrė ir tuo, kad buvo kaip niekada "derlingi".

"Gandrai išperėjo tikrai daug gandriukų – nemažai pasitaikė, kad ir po keturis. O viename lizde aptikome net penkis", – pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas.

Vasaros pabaigoje Lietuvą paliekantys gandrai keliauja toli – per 2–3 kelionės mėnesius šie paukščiai įveikia 8–10 tūkst. kilometrų ir kai kurie iš jų pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką.

Išskrendantys ar į gimtuosius lizdus sugrįžtantys ilgakojai visais laikais buvo svarbūs kaimo žmonėms.

Senoliai rudens orus burdavo šv. Baltramiejaus dieną, kuri minima rugpjūčio 24-ąją. Protėviai sakydavo, kad jei gandrai iki Baltramiejaus išskrido, bus ankstyvas ruduo ir žiema. Šios išskirtinės dienos orai esą pranašiški: "Jeigu lyja, šlapias bus ir ruduo".

Į šiltus kraštus jau patraukę gandrai ir šiemet tarsi perspėja, jog ruduo bus ankstyvas. Nepasiruošusiuosius gali užklupti ir žiema. Be to, kaimo žmonės sakydavo, kad išskrendantys gandrai išsineša pavakarius – dienos pasidaro trumpesnės ir tenka taikytis prie naujo gyvenimo ritmo.