Pereiti į pagrindinį turinį

Gandrai ruošiasi pavojingai kelionei į Afriką

2016-08-10 18:32

Netrukus mus paliks gandrai – artimi mūsų namų aplinkai sparnuočiai, kuriuos laikome laimės simboliais ir visuomet laukiame sugrįžtančių į sodybas ar prie jų. Šių laimės simbolių itin turtingas Bitėnų kaimas.

Šiemet Bitėnų gandrų kolonijoje peštynių dėl gandralizdžių nebuvo – du liko neužimti. Šiemet Bitėnų gandrų kolonijoje peštynių dėl gandralizdžių nebuvo – du liko neužimti. Šiemet Bitėnų gandrų kolonijoje peštynių dėl gandralizdžių nebuvo – du liko neužimti.

Laimės simbolių kolonija

Lietuvoje tikima, kad gandras – vaisingumo, šeimos gausumo, pareigos tėvams, turto kaupimo simbolis. Tikėta, kad namai, kur peri gandrai, yra apsaugoti nuo gaisrų ir negandų. Tad gandrai laikomi ir laimės simboliu. Tad gandrą ištikus nelaimei, jam į pagalbą skuba žmogus.

Šių laimės simbolių gausa džiaugiasi Bitėnai – Mažosios Lietuvos (Pagėgių sav.) kaimas prie Nemuno vingio. Kaimas, kuris garsėja čia gimusiu ir palaidotu Mažosios Lietuvos patriarchu Martynu Jankumi, Rambyno kalnu, nuo jo atsiveriančiu neregėto grožio Nemuno lanku, už kurio – Rusija (Karaliaučiaus kraštas), didžiuojasi ir unikalia baltųjų gandrų kolonija, įsikūrusia išlakiame pušyne. Tą įspūdingą gandrų buveinę pavyko pamatyti drauge su keliones po Lietuvą organizuojančia smalsuolių grupe "Renginiai tau".

Koks bus ruduo?

Anot didžiulę patirtį sukaupusio Ventės rago ornitologijos stoties vedėjo Vytauto Jusio, išlakiame Bitėnų pušyne įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija nėra didžiausia Lietuvoje, nes, pavyzdžiui, tos pačios savivaldybės Kucų kaime prieš kelerius metus buvo sukaičiuoti net 32 lizdai pušynėlyje. Na, o Bitėnų kaimo gandrų koloniją prižiūri ir lankytojams pristato Rambyno regioninio parko direkcija, drauge su Bitėnų bendruomene organizuojanti gandrams skirtas šventes.

Dar savaitė kita, ir Bitėnų kaimas atsisveikins su gandrais. Tai paprastai vyksta rugpjūčio 24-ąją – Šv.Baltramiejaus dieną, kai gandrams čia, išlakiame pušyne, surengiama jų palydų šventė "Paskutiniai gandro pavakariai". Bitėniškiai šiuos paukščius į tolimą kelionę palydi nuo Rambyno kalno. Gandrai, apsukę ratą apie kaimą, išskrenda Afrikos link, o bitėniškiai lieka laukti jų sugrįžtant kitą pavasarį. Tikima, kad, gandrams išskridus anksčiau, netrukus ateis šaltas ruduo, anksčiau pasibels ir žiema. Jeigu šie paukščiai išskris po Šv.Baltramiejaus dienos, tuomet bitėniškiai galės tikėtis ilgo ir šilto rudens.

Nuo 2007 m. – 851 gandriukas

Rambyno regioninio parko direkcija yra įrengusi Bitėnuose gandrų stebyklą, iš kurios per teleskopą galima pasigrožėti unikalia Bitėnų baltųjų gandrų kolonija mums, kauniečiams, neįprastuose medžiuose – pušyse. Kaip sakė Rambyno regioninio parko vyr. ekologas Drąsutis Brazauskas, Bitėnų kaimo gandrų kolonijoje šiuo metu kleketuoja septyniolika gandrų porų ir 24 gandriukai.

"Gandrai Rambyno regioninio parko teritorijoje yra stebimi nuo 2007 m. Per tą laiką čia užaugo ir išskrido 851 gandriukas. Lizdų skaičius Bitėnų gandrų kolonijoje, nelygu metai, svyruoja nuo 19 iki 23 lizdų, tačiau ne visada visi lizdai būna užimti. Štai šiais metais lizdų yra devyniolika, o perėjo tik septyniolika porų. Patys geriausi gandrams Bitėnų gandrų kolonijoje buvo 2008 m., kada iš čia išskrido 39 gandriukai, o patys blogiausi šie metai – 24. (Gal turėjo įtakos ilgai kamavusi mūsų šalį sausra ar lietūs?) Įdomu tai, kad kolonijoje yra jau antri metai gyvena gandras, kuris yra sužieduotas, tik neįmanoma įžiūrėti žiedo duomenų, todėl neaišku, kur ir kas jį žiedavo. Kartu galima įsitikinti, kad gandrai grįžta į tuos pačius lizdus, nes gandras jau dveji metai gyvena tame pačiame lizde", – pasakojo ekologas. Beje, iš tolimos kelionės, į kurią dabar rengiasi gandrai, atgal grįš tik kas ketvirtas gandriukas – kitiems tokia sudėtinga kelionė taps pražūtinga.

Neša laimę ir vaikus

Gandrai, kaip žinome, vadinami gerumo ir laimės simboliu. Tad žmonės visuomet džiaugiasi, kai prie sodybos ar joje įsikuria gandrų porelė. Beje, šių laimės simbolių Lietuvoje vis daugėja – šių sparnuočių kiekis Lietuvoje, lyginant gandrų skaičiaus ir šalies teritorijos santykį, yra pats didžiausias Europoje.

Anot V.Jusio, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 20–21 tūkst. baltųjų gandrų porų. Savo lizdus jie krauna ąžuolų, liepų, uosių viršūnėse, ant įvairių stulpų ar net namų kaminų. Tik Bitėnuose gandrai kažkodėl užtūpė pušis, tiksliau, jų išsišakojimus. O gal į naudą Bitėnams toks gandrų pasirinkimas? Pasak V.Jusio, Bitėnai turėtų sulaukti gyventojų prieauglio – juk pavasarį į pušyną atskrenda šitiek gandrų… Šis tikėjimas, kad gandrai neša vaikus, išplito, matyt, todėl, kad senovės graikų dievybės Heros (romėnų – Junonos), globojusios kūdikius žindančias motinas, šventas paukštis buvo gandras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų