Toks įrašas sukėlė tikrą reakcijų audrą. Vieni bandė paprotinti, kad taip elgtis nedera, kiti siūlė kitų variantų, ką daryti, kad gyvūnas vienas namuose nekentėtų, kol šeimininkas gastroliuos.
Ne tik ėdalas
Gyvūnų prieglaudos „Lesė“ atstovas Mantas Kanapickas sutinka, kad gyvenime susiklosto įvairių aplinkybių, kai tam tikrą laiką, pvz., pusdienį ar dieną, tenka katiną palikti namuose. Tačiau, jo manymu, 5–7 vienatvės dienos – per daug.
„Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose matome, kad žmonės klausia, kaip jiems elgtis norint gyvūną palikti vieną namuose penkias dienas ar net savaitę. Tai tikrai žiaurus elgesys. Namuose vienų nepaliekame nei vaikų, nei keturkojų. Reikia nepamiršti, kad jie yra kompanijos gyvūnai ir yra pratę būti su žmogumi. Juk kates reikia ne tik pašerti, įpilti joms vandens, bet ir reguliariai valyti kraiko dėžutę. Jos mėgsta higieną, todėl svarbu palaikyti švarą“, – pabrėžia M. Kanapickas.
Šėrykla nelabai pasitiki
Jis atkreipia dėmesį ir į kitą ne mažiau svarbų aspektą. Palikus vieną katiną jis ima nuobodžiauti, o tada prasimano įvairios veiklos. „Jei katė sudraskys baldą, nukentės tik turtas. Tačiau jei smalsi katytė kur įlįs ar užstrigs – ji gali patirti traumą. Be to, per ilgesnį laiką gyvūnėlis gali sunegaluoti. Taigi, tokios ilgos išvykos gali baigtis gana nemaloniai, kai grįžus namo pamatysi, kad netekai augintinio“, – griežtas „Lesės“ atstovas.
Pasak jo, kačių pašaro šėrykla yra geras išradimas tada, kai šeimininkas yra namuose ar išvykstama trumpam laikui. Jis ragina nepasitikėti tokiais įrenginiais, mat jie arba elektriniai, arba turi baterijas. Mantas svarsto, kad tokie įrenginiai palikti be priežiūros gali perkaisti, užsiliepsnoti. Taip pat namuose gali dingti elektra, todėl katė gali likti ir be ėdalo.
„Tokios šėryklos yra puikios tik tuo atveju, kai jų veiklą prižiūri šeimininkas“, – priduria M. Kanapickas.
Prieglauda – ne viešbutis
Panašios nuomonės laikosi ir „SOS gyvūnai“ vadovė Nadežda Makuševa. Pasak jos, gyvūnui reikalinga kasdienė priežiūra.
„Taip ilgai palikti katiną namuose yra žiaurus elgesys su gyvūnu. Visko būna su katėmis. Jos gali kur nors užstrigti, o joms išsivaduoti niekas nepadės. Katės jautriai reaguoja į aplinkos pokyčius. Manau, tikrai nesunku pasirūpinti, kad į namus užsuktų kačių auklė, kuri pašertų, pakeistų vandenį ir pasirūpintų augintinio gerove“, – neabejoja N. Makuševa.
Ji atkreipia dėmesį, kad suplanavus ilgesnes atostogas derėtų paprašyti bičiulių ar artimųjų, kad šie gyvūnus prižiūrėtų, kol šeimininkai ilsėsis. Geriausia, kad tai katėms nebūtų visai svetimas žmogus.
Pašnekovė neslepia, kad kasmet sulaukia gyventojų užklausų, ar jie kuriam laikui, kol jų nebus namuose, galėtų augintinį palikti prieglaudoje. Šių gyvūnų šeimininkams tenka priminti, kad prieglauda – ne viešbutis.
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose matome, kad žmonės klausia, kaip jiems elgtis norint gyvūną palikti vieną namuose penkioms dienoms ar net savaitei. Tai tikrai žiaurus elgesys.
Ką sako tyrimai?
Nors dažnai sakoma, kad katės vaikšto vienos, joms žmogus reikalingas tik tam, kad jas pašertų, tiesos šiuose žodžiuose nedaug.
Katės prisiriša prie žmonių. Tyrimai rodo, kad dauguma kačių nori užmegzti ryšį su žmonėmis, o ėdalas joms yra tik antroje vietoje.
Atlikti eksperimentai parodė ir tai, kad katės aktyviau reaguoja į šeimininko balso įrašą, palyginti su nepažįstamųjų. Be to, kai pamato artimą žmogų, katės kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis padidėja – toks pat atsakas būdingas ir šunims.
(be temos)