Klimato kaita stumia šį Antarktidos simbolį dar vienu žingsniu arčiau išnykimo.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) sprendimas pakeisti šios rūšies statusą iš „beveik nykstančios“ į „nykstančią“ pabrėžia egzistencinę grėsmę nuo ledo priklausomoms rūšims, pasauliniam atšilimui iš esmės keičiant užšalusį žemyną.
Imperatoriškieji pingvinai yra priklausomi nuo stabilaus jūros ledo – iš esmės užšalusio vandenyno vandens platformų, – kad galėtų gyventi, medžioti ir veistis.
Jų skaičius smarkiai sumažėjo, nes dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų nulemto atšilimo jūros ledas pradėjo trūkinėti anksčiau.
IUCN – pasaulinis mokslininkų, vyriausybių ir gamtosaugos grupių tinklas – teigė, kad dėl jūros ledo pokyčių imperatoriškųjų pingvinų populiacija iki devintojo dešimtmečio turėtų sumažėti perpus.
Jie „padarė išvadą, kad žmogaus sukelta klimato kaita kelia didžiausią grėsmę imperatoriškiesiems pingvinams“, pranešime teigė Philipas Trathanas (Filipas Tratanas), IUCN ekspertų grupės, dirbusios prie Raudonosios knygos vertinimo, narys.
Nykstančių rūšių raudonąją knygą tvarko IUCN, ir ji yra pasaulinis augalų, gyvūnų ir grybų išnykimo statuso žinynas.
Yra šešios klasifikacijos nuo „keliančios mažiausią susirūpinimą“ iki „išnykusios“.
Imperatoriškieji pingvinai dabar yra dviem pakopomis žemiau „išnykimo laukinėje gamtoje“ – kai rūšis išlieka tik nelaisvėje, o ne gamtoje.
Kergeleninis jūrų lokys, kuris kažkada buvo medžiojamas dėl kailio ir priartėjo prie beveik visiško išnykimo, taip pat perkeltas į „nykstančių“ kategoriją, nes nuo 1999 metų jų skaičius sumažėjo daugiau nei 50 procentų.
„Nuolatinis mažėjimas vyksta dėl klimato kaitos, nes kylanti vandenyno temperatūra ir mažėjantis jūros ledas stumia krilį į didesnį vandenyno gylį ieškant šaltesnio vandens, taip sumažinant ruonių maisto prieinamumą“, – nurodė IUCN.
Šių nuostabių paukščių likimas yra mūsų rankose.
„Simboliai ant ledo“
Imperatoriškieji pingvinai – didžiausia ir sunkiausia pingvinų rūšis, išsiskirianti ryškia oranžinės spalvos juosta ant kaklo, – tapo kovos dėl išlikimo atšiauriomis Antarktidos sąlygomis simboliu.
Jie veisiasi ant jūros ledo viduržiemį, o patinai šildo kiaušinius po savo pėdomis.
Užšalęs paviršius taip pat suteikia buveinę jų jaunikliams šėrimosi sezono metu, kol jie tampa atsparūs vandeniui.
Antarktidos jūros ledas patiria didžiulius sezoninius pokyčius – žiemą jis plečiasi, o vasarą traukiasi.
Tačiau pasaulinei temperatūrai pasiekus naujas aukštumas, jūros ledas pavasarį pradėjo trauktis anksčiau ir tapo mažiau stabilus.
Nuo 2016 metų jūros ledo ploto lygis yra rekordiškai žemas, o poveikis imperatoriškiesiems pingvinams yra gerai dokumentuotas.
Palydoviniai vaizdai rodo, kad vien 2009–2018 metais dingo apie 20 tūkst. suaugusių individų – maždaug 10 proc. populiacijos, nurodė IUCN.
„Ši rūšis yra glaudžiai susijusi su jūros ledu ir ledo lytimis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos tyrimų instituto CNRS mokslininkas Christophe'as Barbraud (Kristofas Barbo).
„Tačiau nuo 2016–2017 metų jūros ledo plotas aplink Antarktidą smarkiai sumažėjo, todėl be jūros ledo jiems bus labai sunku išgyventi“, – teigė jis.
„Šių nuostabių paukščių likimas yra mūsų rankose“, – pranešime teigė gamtosaugos grupės WWF atstovas Rodas Downie (Rodas Daunis).
„Dėl šokiruojančio Antarktidos jūros ledo mažėjimo, kurį šiuo metu stebime, šie ledo simboliai iki šio amžiaus pabaigos gali atsidurti ant išnykimo ribos – nebent imsimės veiksmų dabar“, – perspėjo jis.
IUCN taip pat perkėlė pietinį jūrų dramblį iš „keliančių mažiausią susirūpinimą“ į „pažeidžiamų“ kategoriją, dėl mirtino užkrečiamo patogeno smarkiai sumažėjus jų populiacijai.
Naujausi komentarai