- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarą visi galime mėgautis kokybišku poilsiu gamtoje. Miškuose, prie upių ir ežerų įrengtos poilsiavietės, kuriose galima patogiai pavalgyti. Daugelis renkasi ir piknikus tiesiog gamtoje, kur nėra jokios specialios infrastruktūros. Deja, dalis žmonių neturi nei įgūdžių, nei žinių, kurios padėtų išlaikyti mus supančią aplinką švarią ir tinkamai pasirūpinti atliekomis.
Į pintinę – sąmoningumas
Organizacijos „Gamtos ateitis“ atstovė Diana Ramanauskaitė pastebi, kad šiuo metu visuomenėje vyrauja greito vartojimo kultūra – greitas maistas, vienkartiniai indai.
„Žmonės stengiasi neapsisunkinti: ruošdamiesi piknikui gamtoje, jie nenori gaišti daug laiko. Tačiau greito vartojimo kultūra, ypač kalbant apie atsakomybę ir draugiškumą gamtai, yra labai žalinga. Neatsakingai paliktos ir neišrūšiuotos šiukšlės lieka „iškylauti“ gamtoje metų metus. Esu tikra, kad pasirūpinti švaresne gamtos ateitimi paprasta, jei į iškylos pintinę įsidėsime ir sąmoningumą“, – įsitikinusi tvarumo specialistė.
D. Ramanauskaitė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad plastikinių indų pakeisti popieriniais nepakanka: jie irgi yra vienkartiniai, vadinasi, teršia gamtą.
„Maistu (ypač riebalais, įvairiais padažais) suteršti popieriniai indai tampa beverčiai, nes išteptų pakuočių perdirbti neįmanoma. Tad rezultatas lieka tas pats: geriausiu atveju jie bus išmesti į mišrių atliekų konteinerį ir sudeginti arba įmesti į popieriaus atliekų konteinerius, kuriuose užterš kitą, perdirbimui tinkamą popierių, o blogiausiu – liks irti gamtoje mėnesius ar net kelerius metus. Labai norėčiau akcentuoti žmonių kultūrą gamtoje ir priminti, kad iškylose naudoti savo daugkartinius indus jau turėtų būti įprotis“, – sąmoningumo svarbą pabrėžia D. Ramanauskaitė.
Būtina ugdyti įpročius
Apie daugkartinių indų naudojimo privalumus pasakoja ir tinklaraštininkė Eglė Juzumas, kuri itin vertina šeimos laiką, praleistą gamtoje.
Esu tikra, kad pasirūpinti švaresne gamtos ateitimi paprasta, jei į iškylos pintinę įsidėsime ir sąmoningumą.
„Šeimos įpročius gamtoje turbūt labiausiai formavo mūsų pačių su vyru iš vaikystės atsineštos patirtys – prisiminimai, kaip stovyklaudavome kartu su savo tėvais. Taip pat noras, kad nuostabia gamta dar ilgai galėtų džiaugtis ir mūsų vaikai, todėl visuomet siekiame palikti ją tokią, kokią radome, o kartais net ir švaresnę. Kadangi nuosavus indus vežiotis iš namų ne visada yra patogu, nusprendėme investuoti į stovyklavimo įrangą ir patvarius ilgaamžius indus iš nerūdijančio plieno. Grįždami iš išvykos viską susipakuojame taip, kad būtų patogu sandėliuoti rūsyje ir kitąkart reikėtų tik susirinkti jau supakuotas dėžes ir patikrinti, ar nieko netrūksta“, – apie savo įpročių ugdymą pasakoja E. Juzumas.
Tiems, kam neužtenka argumentų apie tvarumo ir aplinkosaugos naudą, fotografė rekomenduoja pagalvoti apie jausmą, kuris aplanko valgant: „Kai sau pasakai, kad esi vertas valgyti iš normalios, geros lėkštės, pasidaro visai nesunku pasirūpinti daugkartinio naudojimo indais ir įrankiais. Visiškai nejaučiu ilgesio jaunystės iškyloms su draugais: plastikiniai peiliai nepjaudavo, popierinės lėkštės lankstydavosi rankoje ir viskas būdavo tiesiog labai nepatogu“.
Rūšiavimo neraštingumas
Pasak Kauno marių regioninio parko grupės patarėjos Nijolės Eidukaitienės, poilsiavietės labai dažnai randamos netvarkingos – lankytojai palieka šiukšles, netvarkingas laužavietes, apipurškia ir apipaišo informacinius stendus.
„Paradoksalu, bet šiukšliadėžės buvimas gamtoje dažniausiai tampa didelės šiukšlių sankaupos problema: kai šiukšliadėžės nėra, daugelis šiukšles tiesiog išsiveža“, – teigia N. Eidukaitienė.
Tiesa, regioninio parko darbuotojai pastebi, kad tarp poilsiautojų paliekamų šiukšlių mažėja stiklinės ir plastikinės taros – manoma, kad tam įtakos turėjo taros surinkimo sistema, už kurią renkamas depozito mokestis.
D. Ramanauskaitė pastebi, kad popieriaus konteineryje neturėtų atsidurti pakuotės, kurios yra suterštos maisto likučiais, arba folija, kurioje kepėte maistą ant laužo. Dažnai painiojama, kur reikia mesti ir vienkartinius kavos puodelius. Daugumai atrodo, kad tai – popierius, tačiau šie puodeliai yra priskiriami daugiasluoksnėms pakuotėms ir turi būti metami į plastikui arba kombinuotoms atliekoms skirtus konteinerius.
„Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė taip pat primena kasdienes taisykles, kurios galioja ir piknikams: išmetant plastiko arba kombinuotas pakuotes, rekomenduojama pašalinti skysčių likučius, vienkartinės nosinaitės ar rankšluosčiai turi būti metami į mišrių atliekų konteinerius, o išsinešamo maisto dėžutes, pagamintas iš putplasčio, išvalykite nuo maisto likučių ir išmeskite į plastikui skirtus konteinerius.
Svarbu atsakingai pasiruošti
Norint užtikrinti sąmoningą laiko leidimą gamtoje, pirmiausia būtina iš anksto planuoti.
„Viskas iš tiesų pasidaro labai paprasta, kai susikuri savo sistemą. Pirmiausia reikėtų pagalvoti, ko stovyklaujant gali prireikti, ką galiu pasiimti iš namų? Įrankius, lėkštes, stiklines? Po kelių išvykų tampa aiškiau, į ką verta investuoti. Jeigu jūsų šeimai poilsis gamtoje patinka ir stovyklauti ketinate daugiau nei kartą ar du per metus, tuomet verta paieškoti ir, pagal galimybes, įsigyti stovyklavimo indus. Jų dizainas dažniausiai yra ergonomiškas, sudedami labai talpiai ir užima mažai vietos, o svarbiausia – juos galima naudoti metų metus“, – įsitikinusi E. Juzumas.
„Poilsiautojams, kurie ruošiasi piknikui gamtoje, patartume pasiimti daugkartinius indus, kad poilsio vietoje liktų kuo mažiau šiukšlių. Taip pat būtų naudinga iš anksto apgalvoti, kur dėsite atliekas, kaip pasirūpinsite jų surinkimu ir rūšiavimu. Svarbiausia – po pikniko būtina susitvarkyti aplinką, nepalikti joje savo vizito pėdsakų, o geriausia – palikti pikniko vietą dar gražesnę nei radote. Visose saugomose teritorijose yra propaguojama idėja „Ką atsivežei, tą ir išsivežk““, – patarimais dalijasi ir N. Eidukaitienė.
D. Ramanauskaitė taip pat ragina į tvarios iškylos planavimą įtraukti draugus ir šeimą. „Rengdamiesi piknikui raginkite draugus ir šeimos narius naudoti daugkartinius indus. Kuo daugiau žmonių prisijungs prie šios iniciatyvos, tuo didesnį poveikį padarysime. Kalbėkitės apie atsakomybės ir draugiškumo gamtai svarbą. Tai veikia ir tai užkrečiama“, – skatina tvarumo specialistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, aplinkosaugininkai pradeda patikrinimus
Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. ...
-
Iš Kinijos į JAV lėktuvu „Panda Express“ atvyko dvi didžiosios pandos
Dvi didžiosios pandos, skirtos Vašingtono zoologijos sodui, antradienį iš Kinijos atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas – tai naujausia Pekino tarptautinės „pandų diplomatijos“ kampanija. ...
-
Susipažinkite: nauja Vyriausybės darbuotoja – Tiramisu3
Laima Penek – oficiali Vyriausybės fotografė, į savo darbovietę nuo rugsėjo ateinanti nebe viena, o su augintine Tiramisu, kuri patogiai jaučiasi tiek šeimininkei ant peties, tiek Vyriausybėje prie vėliavų. ...
-
Rado roplio išvaizdos grybą: jo savybėmis domisi ir medikai3
Gamtininkas ir ornitologas Gediminas Gražulevičius per fotoaparato objektyvą dažniau dairosi į dangų, ieškodamas retesnių paukščių. Tačiau šį kartą, pažvelgęs sau po kojomis, gamtininkas aptiko keistos išvaizdos gryb...
-
Aplinkos ministras atsisakė didinti sumedžiojamų vilkų limitą6
Per 2024–2025 metų medžioklės sezoną leista sumedžioti 341 vilką – tiek pat, kiek praėjusį sezoną. ...
-
Kritinis derliaus klausimas: šiltėjantis klimatas verčia kurti atsparesnes sėklas
Indija – viena didžiausių kviečių ir ryžių augintojų bei vartotojų pasaulyje. Mokslininkai jau seniai stengiasi išauginti sėklas, kurios padidintų derlių, būtų atsparios sausrai ar augalų ligoms. Šis poreikis didėja, nes dėl...
-
Liūdnos prognozės: po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai?42
Bėgant metams, po vandeniu gali panirti ir kai kurie Lietuvos miestai. Tokie pareiškimai skamba Europos Parlamente. Klimato stichijos jau dabar naikina ir taip nedidelę Lietuvos pajūrio pakrantę, užlieja gyventojų namus. Panevėžio rajonas ir sos...
-
Įspėja vairuotojus: dabar – pavojingiausias laikotarpis1
Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose yra dažna problema. Šie įvykiai ne tik kelia pavojų eismo saugumui, bet ir lemia finansinius nuostolius. Draudikai įspėja, kad ruduo – vienas pavojingiausių laikotarpių, kuomet įvyksta daugiaus...
-
Liūdnos meteorologų žinios: potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami1
Liūdnos pasaulio meteorologų žinios: 2023 m. pasaulio upėms buvo sausiausi metai per daugiau nei tris dešimtmečius. Potvyniai ir sausros tampa vis labiau nenuspėjami, o tai lemia didelius nuostolius ir nelaimes. ...
-
Erelio galia lokiui neprilygsta2
Harpijos erelis stebina neįprasta savo išvaizda, dydžiu ir medžiotojo gebėjimais. Šie plėšrieji paukščiai gali užaugti beveik iki metro aukščio, o sparnų plotis siekti iki daugiau nei dviejų metrų pločio. Dėl i&s...