„Nors Paryžiaus Klimato kaitos susitarimu įtvirtinta įvairių įsipareigojimų, nėra jokių (proceso) lėtėjimo ženklų, ką jau kalbėti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje mažėjimą“, – teigė Pasaulio meteorologijos organizacijos (WMO) vadovas Petteris Taalas.

WMO kasmetinėje Šiltnamio efektą sukeliančių dujų suvestinėje teigiama, kad anglies dvideginio koncentracija 2018 metais išaugo iki 407,8 dalelių milijone oro dalelių – 2017 metais jų kiekis buvo 405,5 milijone oro dalelių.

Šis padidėjimas buvo šiek tiek didesnis už metinį vidutinį padidėjimą per pastarąjį dešimtmetį.

Pasak organizacijos, 2018 metais rekordiškai padidėjo ir kitų dviejų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano ir azoto oksido – rodikliai.

„Ši ir toliau išliekanti ilgalaikė tendencija reiškia, jog ateities kartos bus priverstos susidurti su vis skaudesnėmis klimato kaitos pasekmėmis, tarp jų – didėjančia temperatūra, ekstremaliais orais, jūros lygio kilimu ir jūrų bei sausumos ekosistemų irimu“, – teigė WMO atstovai.

Išskiriamos dujos yra pagrindinis faktorius, lemiantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų atmosferoje kiekį, tačiau pastarieji rodikliai parodo šių dujų kiekį jau po sudėtingos atmosferos, biosferos, litosferos, kriosferos ir vandenynų sąveikos. Maždaug 25 proc. visų išskiriamų dujų sugeria vandenynai ir biosfera.

JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra skelbusi, kad siekiant neleisti temperatūrai šilti daugiau nei 1,5 laipsnio, į atmosferą gali būti išskiriama tik tiek anglies dvideginio, kiek po to jo gali būti iš karto pašalinta – natūraliai arba pasitelkiant naujas technologijas, kitaip tariant, CO₂ prieaugis turi būti lygus nuliui.