Turbūt sunku ir įsivaizduoti laikus, kai meilės prisipažinimai sklisdavo ne elektroniniais laiškais, „Skype“ ar mobiliuoju telefonu, bet balandžių paštu. Tačiau pašto balandžių augintojai sako, kad tokiu paštu galima pasinaudoti ir šiandien. Vis dėlto paskutiniu metu gerai paruošti karveliai išskirtinius savo sugebėjimus demonstruoja specialiose olimpiadose.

Kam pašto karveliai naudojami šiandien?

Kauno rajone gyvenančio Lino Petraškos balandinėje – maždaug 80 pašto balandžių. Daugiau nei 10 metų išskirtinių sugebėjimų paukščius laikantis vyras tikino, kad pašto balandžiai iš visų balandžių veislių yra patys protingiausi.

Nors vyro balandinėje gausu pašto karvelių, vis tik jis žinias perduoda įprastinėmis komunikacijos priemonėmis. Jo augintiniai laiškų nenešioja. Tačiau be darbo jie taip pat nelieka. L. Petraška deda daug pastangų, kad jo augintiniai sužibėtų specialiose balandžių varžybose. Anot pašnekovo, tai – ilgas, daug pastangų ir kantrybės reikalaujantis darbas.

„Dabar balandžiai laiškų nebenešioja. Šiuo metu tai tapo tiesiog sportu. Organizuojama labai daug renginių, kuriuose pašto balandžiai parodo savo sugebėjimus. Europoje kas du metus vyksta balandžių olimpiados. Gerus rezultatus čia pasieka Lenkijos, Slovakijos, Vokietijos balandžių augintiniai. O Lietuvoje yra per 100 šio sporto entuziastų“, - pasakojo pašnekovas.

Anot L. Petraškos, tokiose varžybose pagrindinis vertinimo kriterijus – greitis. Laimi tie pašto balandžiai, kurie iš konkretaus taško greičiausiai pasiekia savo namus. „Varžybos vyksta vasarą. Lietuvoje dažniausiai būna maždaug 10 varžybų etapų. Prieš balandžius paleidžiant jie būna specialiai pažymimi.  Kiekvienas balandis turi individualų kodą ir kai jis sugrįžta į balandinę, specialiais laikrodžiais užfiksuojamas rezultatas. Viską lemia balandžio grįžimo greitis. Kelias dalinamas iš laiko ir nustatomas greitis“, - kaip nustatomi varžybų rezultatai, atskleidė balandžių augintojas.

Norint, kad balandis varžybose įveiktų visus konkurentus, jo šeimininkui reikia nemažai pasistengti ruošiant paukštį. Be kita ko, reikia taikyti motyvacines sistemas: „Vieni motyvuoja ypatingu lesalu, kiti – keldami lytinį potraukį. Viskas dėl to, kad balandis kuo greičiau susiorientuotų ir grįžtų namo.“

Pašto balandis gali pasiekti 120 km/h greitį

Vis dėlto L. Petraška teigė, kad Valentino dienos proga pašto balandis mylimajai taip paprastai meilės laiškelio nenuneš. Net ir labai stengiantis paukščiui nepavyks paaiškinti, kur gyvena mylimoji. Viskas daug sudėtingiau nei gali pasirodyti.

Kur kas greičiau mylimajai pavyktų balandžių augintojui perduoti romantišką žinutę. Jai tereiktų į savo namus parsinešti mylimo balandžių augintojo balandį ir prieš jį paleidžiant, prie balandžio kojelės švelniai pririšti vokelį, su jame esančia žinute. O kelią namo balandis be vargo suras. Ir jam grįžus šeimininkas perskaitys slaptą raštelį.

„Mylimajai balandis laiškelio nenuneš. Taip niekada nebuvo. Anksčiau kaimeliai pasikeisdavo balandžiais. Kaimelis A turėdavo kaimelio B balandį – ir atvirkščiai. Ir jeigu kaimelio A gyventojai nori perduoti žinutę į kaimelį B, reikia žinutę pririšti prie kaimelio B balandžio ir jį paleisti. Tas pats ir kare. Kariai iš štabo pasiimdavo daug balandžių ir reikalui esant iš karo zonos su slapta informacija juos paleisdavo. Tada šie grįsdavo į štabą ir perduodavo informaciją. Balandis gali įveikti daugiau nei 1000 km, o kartais net ir daugiau“, - pasakojo vyras.

Kokiu greičiu skrenda pašto balandžiai? L. Petraška atskleidė, kad jei pučia palankus vėjas, jų greitis gali siekti netgi 120 km/h. Negana to, jie, palyginti su automobiliais, tą pačią trasą įveiktų greičiau. „Balandžiai yra greitesni už automobilį. Jei tuo pačiu metu toje pačioje vietoje būtų paleisti pašto balandžiai ir kartu pradėtų važiuoti automobiliai, finišą greičiau turėtų pasiekti balandžiai. Viskas dėl to, kad jiems nereikia laukti prie šviesoforų, perėjų ir pan. Tačiau labai daug kas priklauso nuo vėjo. Jei balandis skrenda prieš vėją, jo greitis bus mažesnis. O jei jis skrenda pavėjui, gali pasiekti 120 km/h greitį. Yra atvejų, kai pašto balandis per dieną įveikia 800 km“, - dėstė pašnekovas.

Pasidomėjus, kaip balandžiai orientuojasi aplinkoje, L. Petraška tikino, kad mokslininkai iki šiol vienareikšmiško atsakymo nėra pateikę. Vis dėlto manoma, kad pagrindiniai jų kelrodžiai – žemės magnetinis laukas ir saulė. „Taip pat jie skiria kraštovaizdžio detales. Jie gali pasirinkti aiškų objektą, pavyzdžiui, automagistralę, pagal kurį orientuojasi“, - teigė vyras.

Balandžio kaina – 310 tūkst. eurų

Kaip teigė L. Petraška, balandžių paštu galima naudotis ir šiandien. Tačiau jo istorija prasidėjo Graikijos olimpiadose, kai buvo norima kuo greičiau pranešti apie jų laimėtojus.

Pasak pašnekovo, Lietuvoje pašto balandžiai nėra brangūs. O pirmąją porelę balandžių auginimu susidomėjusiam naujokui dažniausiai padovanoja šios srities profesionalai. Tačiau pasaulinėje rinkoje geri balandžiai labai brangūs. „Pasaulyje pašto balandžių kainos yra labai didelės. Praėjusių metų gegužę Belgijos aukcione buvo parduotas balandis už 310 tūkst. eurų. Jis turėjo ypatingai greitą orientaciją. Perkant balandžius svarbiausia ne grožis, bet greitis“, - aiškino L. Petraška.

Nors Kauno rajone gyvenančio vyro balandinėje šiuo metu gyvena maždaug 80 pašto balandžių, dalis jų į laisvę niekuomet nebus paleisti, kadangi jie L. Petrašką iškeistų į ankstesnius savo namus. „Balandininkai negali visų balandžių paleisti skraidyti. Paleisti negalima įsigytų, nes jie grįš į savo gimtus namus. Todėl dalis naudojama veisimui“, - tikino vyras, pridūręs, kad pašto balandžiai gyvena maždaug 20 metų.

Jau 10 metų balandžius laikantis vyras tikino savo augintinius lesinantis įvairiais grūdais. Taip pat jiems reikia tokių produktų, kuriuose yra mineralų. Be to, nereikia pamiršti ir maisto papildų. Balandžių augintojams tenka ne tik švarinti balandines, bet ir voniose maudyti pačius balandžius.

Nors visa tai reikalauja nemažai laiko, pašnekovas aiškino, kad balandžių augintojams tai kompensuoja balandžių perduodama ramybė: „Žmogus, prižiūrėdamas balandžius, prisiliečia prie gamtos. Psichologai sako, kad balandžiai turi didelį raminamą poveikį. Taigi tai yra didelis psichologinis pliusas. Nėra nei vieno fiziškai vienodo balandžio – jie visi skirtingi. Jų charakteriai taip pat labai ne vienodi. Vieni būna ramūs, kiti nuolat veliasi į peštynes. Yra ir tokių, kurie visada stengiasi pirmauti, yra labai smalsūs.“