- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Išžvalgė virš 100 tūkst. hektarų miškų: žievėgraužis tipografas smarkiai pakenkė eglynams
-
Išžvalgė virš 100 tūkst. hektarų miškų: žievėgraužis tipografas smarkiai pakenkė eglynams
-
Išžvalgė virš 100 tūkst. hektarų miškų: žievėgraužis tipografas smarkiai pakenkė eglynams
-
Išžvalgė virš 100 tūkst. hektarų miškų: žievėgraužis tipografas smarkiai pakenkė eglynams
-
Išžvalgė virš 100 tūkst. hektarų miškų: žievėgraužis tipografas smarkiai pakenkė eglynams
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, išžvalgė net 113 000 hektarų pagal amžių ir rūšinę sudėtį atrinktų Lietuvos miškų ir net beveik 70 000 hektarų aptiko žievėgraužio tipografo apniktų medžių židinius.
„Atsižvelgiant į besikeičiantį klimatą ir šiltėjančius orus, kurie šiais metais buvo itin palankūs žievėgraužio tipografo plitimui, atlikome didžiulį darbą žvalgydami medynus. Didžiausią nerimą mums, miškininkams, kelia tai, kad jeigu anksčiau Lietuvoje susiformuodavo dvi šio medžių kenkėjo generacijos, tai šiais metais jų susiformavo ir dar viena seserinė generacija – ko neprisimena net ilgamečiai miškininkai, todėl šiai dienai turime didelį kenkėjų apniktų eglių plotą ir turime kuo skubiau imtis veiksmų, kad ir kitais metais šis pavojingas kenkėjas toliau neplistų“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius. Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus kenkėjų apniktų medžių, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.
Didžiausi užpultų eglių plotai aptikti Rokiškio, Ukmergės, Trakų, Telšių, Nemenčinės ir Anykščių, Varėnos regioniniuose padaliniuose. Šio medžių kenkėjo žvalgymą apsunkina ir tai, kad žievėgraužis tipografas medžius pradėjo pulti viršūnėse, todėl tapo sunkiau pastebimas.
„Susitelkti bendrai kovai prieš medžių kenkėjus turime ne tik mes, bet ir privačių miškų savininkai, kurie taip pat turi įvertinti savo turimus miškus ir laiku imtis priemonių prieš žievėgraužio tipografo plitimą. Vien 2019–2020 m. dėl šio kenkėjo Lenkija, Vokietija ir Čekija turėjo iškirsti milijonus kubinių metrų medžių, kad sustabdytų klimatui šiltėjant vis daugiau žalos Europos miškams darantį kenkėją“, – sakė V. Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdijos nuotr.
Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, kai oro temperatūra pasiekia apie 29 laipsnius, todėl šiais metais jam vystytis buvo itin tinkamos sąlygos.
Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas. Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.
Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu ir po stora gyvų medžių žieve formuoja tunelius.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių liemenų kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamos specialios šių kenkėjų gaudyklės, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą – tai gaudyklės su feromoniniu masalu, naudojamos žievėgraužių tipografų nedidelėms populiacijoms sugaudyti ir jas stebėti.
Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti. Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, dėl ko jis tuose kraštuose pridaro žymiai daugiau žalos. Todėl, jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo nariams įteikta peticija dėl plynų kirtimų ribojimo: dabartinė miškų situacija šokiruoja3
Penktadienį prie Seimo apie pusšimtis žmonių susirinko įteikti peticijos Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto nariams. Peticija, kurią pasirašė 17 tūkst. gyventojų, reikalaujama uždrausti ar riboti plynus kirtimus, ypač saugomose teritor...
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas9
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...