Šešeri pastarieji metai buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją nuo 1850-ųjų, sakoma JT Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) negalutinėje 2020 metų Pasaulio klimato būklės ataskaitoje.

„Deja, 2020-ieji buvo dar vieni ypatingi metai mūsų klimatui“, – nurodė PMO vadovas Petteri Taalasas (Pėteris Talasas).

2015 metų Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos raginama užtikrinti, jog pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 2 Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją (1850–1900 metais), tačiau šalys sieks ne didesnio nei 1,5 laipsnio atšilimo.

„Vidutinė 2020 metų temperatūra pasaulyje turėtų 1,2 Celsijaus laipsnio viršyti ikipramoninio laikotarpio temperatūras“, – sakė P. Talasas.

„Egzistuoja maždaug 20 proc. tikimybė, kad iki 2024 metų ji laikinai viršys 1,5 Celsijaus laipsnio“ limitą, nurodė jis.

Pasak PMO, 2020-ieji gali būti antri kada nors registruoti šilčiausi metai Žemėje, tačiau karščiausiųjų trejetuke atsidūrusių metų vidutinių temperatūrų skirtumai yra tokie maži, kad gavus visų šių metų mėnesių duomenis 2020-ieji gali tapti pačiais šilčiausiais.

Pastarieji šešeri metai nuo 2015-ųjų gali būti „šešeri šilčiausi registruoti metai“, sakoma ataskaitoje.

Pastarųjų penkerių ir net pastarųjų dešimties metų vidutinės oro temperatūros „taip pat yra šilčiausios registruotos“, priduriama dokumente.

Gaisrai ir potvyniai

2020 metais buvo registruoti nauji temperatūrų rekordai sausumoje, jūroje ir ypač Arktyje, sakė P. Taalasas.

„Miškų gaisrai siaubė didelius plotus Australijoje, Sibire, JAV Vakarų pakrantėje ir Pietų Amerikoje,  jų sukelti dūmų kamuoliai gaubė planetą, – kalbėjo PMO vadovas. – Dėl potvynių kai kuriose Afrikos ir pietryčių Azijos dalyse namus turėjo palikti daugybė gyventojų, milijonai susidūrė su apsirūpinimo maistu sunkumais.“

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai atmosferoje – pagrindinis klimato kaitos veiksnys – pernai viršijo rekordus ir toliau augo 2020 metais, nepaisant dėl COVID-19 pandemijos įvestų suvaržymų.

Tikimasi, kad dėl koronaviruso krizės poveikio į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekiai turėtų sumažėti nuo 4,2 iki 7,5 procento.

Tačiau CO2 atmosferoje išsilaiko amžius, todėl toks pandemijos poveikis bus nežymus.

Rekordiškai šilti metai paprastai sutampa su El Ninjo reiškiniu Ramiajame vandenyne, kaip tai buvo 2016 metais.

Tačiau šiemet El Ninjo atvirkštinio reiškinio La Nina, kurį apibūdina neįprastai žema vandenyno paviršiaus temperatūra Ramiojo vandenyno atogrąžų dalies centriniame ir rytiniame regionuose, nepakako temperatūroms atvėsinti, todėl kyla klausimas, kokie būtų buvę 2020-ieji be jo.

Pasak PMO, daugiau nei 80 proc. vandenynų vandenų 2020 metais bent kartą patyrė jūrinių karščių bangą.

„Jūros vandens lygis kilo per visą skaičiavimą, bet neseniai vandens lygis ėmė kilti greičiau iš dalies dėl pagreitėjusios ledyninės dangos tirpimo Grenlandijoje ir Antarktidoje“, – sakoma pranešime.

„Arktyje metinis minimalus ledo dangos plotas jūroje buvo antras po mažiausio rekordinio, rekordiškai maži jūrinio ledo plotai buvo fiksuojami liepos ir spalio mėnesiais“, – sakoma ataskaitoje.

Uraganai, karščiai Sibire

Šiemet virš Atlanto vandenyno susiformavo net 30 audrų, kurioms buvo suteikti vardai. Dėl tokio jų kiekio buvo išnaudotas visas abėcėlinis šių metų audrų vardų katalogas ir antrą kartą per registravimų istoriją teko pereiti prie audrų vadinimo graikų abėcėlės raidėmis.

Iš viso šiemet užregistruota 13 uraganų ir šeši stiprūs uraganai, kurių nešamo pastovaus vėjo greitis siekė mažiausiai 178 km per valandą.

Žemyninę Jungtinių Valstijų dalį pasiekė 12 audrų. Ankstesnis devynių audrų rekordas JAV buvo registruotas 1916 metais.

2020 metai buvo ypač šilti didžiojoje Rusijos dalyje, ypač Sibire. Visoje Rusijoje oro temperatūra nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio buvo vidutiniškai 3,7 Celsijaus laipsnio aukštesnė už vidutinę ir 1,5 laipsnio viršijo ankstesnį 2007 metų rekordą.

Didžiausia karščio banga šiaurės Sibirą pasiekė vasaros pradžioje, birželio 20 dieną oro temperatūrai Verchojanske pakilus iki 38 Celsijaus laipsnių ir pasiekus didžiausią kada nors į šiaurę už poliarinio rato registruotą žymą.

Tuo metu Kuboje karščiausia diena buvo registruota balandžio 12-ąją, kai temperatūra pakilo iki 39,7 laipsnio, Taibėjuje – liepos 24-ąją, kai taip pat sušilo iki 39,7 laipsnio, o Jeruzalėje – rugsėjo 4 dieną, termometro stulpeliui pakilus iki 42,7 laipsnio.

Japonijos Hamamacu mieste rugpjūčio 17 dieną buvo pakartotas anksčiau registruotas 41,1 Celsijaus laipsnio oro temperatūros rekordas.

Preliminarioje ataskaitoje apie 2020 metų Pasaulio klimato būklę remtasi nuo sausio iki spalio surinktais meteorologiniais duomenimis.

Galutinė 2020 metų ataskaita bus skelbiama 2021 metų kovą.