Populiacija gausėja

Jūrinių erelių paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30°–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu.

Lietuva yra pietvakarinėje rūšies arealo dalyje. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens bei žiemos metu. Veisiasi prie tinkamų mitybai, didesnių vandens telkinių.

Naujausiu vertinimu Lietuvoje perinti populiacija sudaro 230–250 porų. Gausėjant rūšies populiacijai ir šiltėjant žiemoms išaugo ir mūsų šalyje žiemojančių erelių skaičius – 500–700 įvairių amžiaus grupių individų.

Lietuvoje jūrinių erelių pradėjo gausėti nuo praeito šimtmečio pabaigos. Tuo metu prasidėjęs jūrinių erelių apsaugos pakilimas Europos šalyse, ypač Šiaurės šalyse, netrukus davė teigiamą rezultatą.

Jūrinių erelių skaičiaus padidėjimas stebėtas daugelyje Europos šalių. Padidėjus paukščių populiacijoms kaimyninėse šalyse, jūriniai ereliai ėmė vis dažniau lankytis ir Lietuvoje. Pirmieji lizdai šalyje rasti 1987 m.

Auga: greitai lizdą Lomankos miške paliksiantys jaunikliai. / D. Dementavičiaus, E. Dementavičiūtės nuotr.

Padėjo draudimai

Anksčiau šių erelių populiacijos mažėjimą lėmė įvairios priežastys. XIX a. jūriniai ereliai buvo dažnai sutinkami paukščiai ir daug kur perėjo. Tačiau XX a. pradžioje jūriniai ereliai, kaip ir visi plėšrieji paukščiai, tapo žmogaus priešais. Jie buvo šaudomi, gaudomi įvairiais spąstais, nuodijami, ardomi jų lizdai.

Maždaug XX a. viduryje buvo uždrausta naikinti plėšriuosius paukščius. Daug žalos plėšriesiems paukščiams, tarp jų ir jūriniams ereliams, padarė ir cheminiai teršalai (pesticidai), su grobiu patekę į erelių organizmą. Paukščiai žūdavo net nesulaukę brandos amžiaus. Išlikę ereliai dėdavo kiaušinius, kurių lukštai buvo tokie ploni, kad patys paukščiai juos sutrypdavo, kiaušiniuose žūdavo embrionai arba kiaušiniai būdavo neapvaisinti.

Šiais laikais nemažai jūrinių erelių žūsta atsitrenkę į aukštos įtampos elektros laidus, apsinuodiję švinu, susidūrę su transporto priemonėmis ar vėjo jėgainėmis.

Daugėja: Dubravos rezervatinėje apyrubėje jūriniai ereliai peri nuo 2004-ųjų, o šiemet aptiktame naujame lizde išaugo du jaunikliai. / D. Dementavičiaus, E. Dementavičiūtės nuotr.

Stebimi ir saugomi

Daugiau nei 20 metų vyksta jūrinių erelių stebėsena ir šios rūšies apsaugos darbai Lietuvoje. Atskirais etapais darbai vyko visoje šalies teritorijoje, o šiuo metu vyksta tam tikruose regionuose.

Lauko darbų metų vykdoma jūrinių erelių stebėsena, sankaupų apskaitos, vykdoma natūralių lizdų paieškos, organizuojama jų apsauga. Duomenys apie aptiktus lizdus įvedami į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą, o taip pat atskirai lizdaviečių apsauga derinama su miškininkais, kad šie paukščiai netrukdomi galėtų perėti ir auginti jauniklius.

Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis.

Per šį laikotarpį šalies teritorijoje iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduota per 1 tūkst. jūrinių erelių jauniklių.

Gelbstint sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius, dalyvauta ne vienoje akcijoje. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui, rengtos paskaitos, seminarai, mokymai, ekskursijos, parašyta mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje.

Procesas: prie Kauno marių vykdoma jūrinių erelių stebėsena. / D. Dementavičiaus, E. Dementavičiūtės nuotr.

Yra ir pakaunėje, ir mieste

Jūriniai ereliai sutinkami ir Kauno rajone, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis ir veistis. Tokios vietos yra prie Kauno marių, Striūnos tvenkinio, Novaraisčio, Ežerėlio ir Didžiojo raisto išeksploatuotų durpynų, Išlaužo žuvininkystės tvenkinių. Ištisus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių.

Žiemojantys paukščiai stebimi ir Kauno mieste, prie Nemuno, kur kartais susirenka net iki 20 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvų, sumedžioti nusilpusių ar ligotų žiemojančių vandens paukščių.

Pirmieji perintys jūriniai ereliai Kauno rajone aptikti 2004 m., nuo tada šių paukščių rajono miškuose palaipsniui daugėjo, ypač kai buvo uždrausta verslinė žuvininkystė Kauno mariose. Kelis kartus padaugėjus pagrindinio jūrinių erelių grobio – žuvų, pagausėjo ir apie marias perinčių šių paukščių porų. Per daugiau nei dvidešimt metų rajono teritorijoje rasta net 41 erelių lizdavietė, tačiau dauguma laikui bėgant sunyko.

Pastaraisiais metais rajone stebimos septynios perinčios jūrinių erelių poros, įsikūrusios Dubravos, Pajiesio, Lomankos ir Zacišiaus miškuose. Šiais metais pavyko aptikti dar vienos, rajono teritorijoje jau aštuntos, erelių poros lizdavietę.

Laikas: žiema – tinkamiausias metas erelių lizdaviečių paieškai. / D. Dementavičiaus, E. Dementavičiūtės nuotr.

Gausu jauniklių

Kaip ir pernai, šie metai buvo sėkmingi rajono teritorijoje perintiems jūriniams ereliams. Šešios šių paukščių poros perėjo sėkmingai ir išaugino dvylika jauniklių, o viename lizde vėl pavyko aptikti net tris augančius ereliukus. Dvi jūrinių erelių poros dėl neaiškių priežasčių šiais metais neperėjo arba perėjo nesėkmingai.

Aštuoni lizduose išaugę jaunikliai pagal tarptautinę programą buvo sužieduoti spalvotais žiedais. Kauno rajono teritorijoje 2004–2025 m. sužieduoti net 78 jūrinių erelių jaunikliai! Užaugę ir gimtus lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Keli žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose, o taip pat kaimyninėse šalyse – Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Už pagalbą vykdant jūrinių erelių lizdaviečių stebėseną dėkojame A. Audėjaičiui, M. Kirstukui, D. Musteikiui, M. Survilai, S. Rumbučiui. Prie daugiamečių šių erelių stebėjimų ir apsaugos prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė, kurios parama labai svarbi atliekant šiuos sunkius, daug pastangų ir laiko reikalaujančius, bet prasmingus darbus.

Skaičių kalba

* Jūrinių erelių kūno ilgis – 69–92 cm.

* Išskleistų sparnų tarpugalis – 200–245 cm.

* Patinai sveria apie 4 100 g, patelės – 5 500 g.