- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ruduo – metas, kai nuo derliaus apsunkusius sodus bei daržų lysves pradedame ruošti žiemos poilsiui ir būsimam sezonui. Nukarpytos šakos, sausi lapai, vaisių krituoliai, daržo augalų liekanos – tai žaliosios atliekos, kurių atsikratyti galima pačiu ekologiškiausiu ir kartu piniginei palankiausiu būdu – kompostuojant.
Visgi tokią išeitį renkasi toli gražu ne visi žaliųjų atliekų turėtojai, pastebi ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė.
„Palyginti tik nedidelė dalis gyventojų pirmenybę teikia kompostavimui, kol kiti žaliąsias atliekas ir toliau meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, veža į sąvartynus ar pamiškes, dar blogiau – degina. Toks neatsakingas elgesys ne tik nepadeda spręsti aplinkosaugos problemas, bet jas ir pagilina“, – apgailestavo D. Skrupskelienė.
Ekologiškas = ekonomiškas?
Pačia bendriausia prasme kompostavimas – tai biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, kai dėl mikroorganizmų ir kitų dirvožemio gyvūnų veiklos suyra biologiškai skaidžios atliekos. Tokiu būdu visos vertingos medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą ir gali pasitarnauti kaip vertinga organinė trąša. O kartu tai yra prilyginama atliekų vengimui apskritai.
„Kompostavimo naudą lengva „pasverti“ praktiškai: nukritusius lapus galima deginti, taip padidinant gaisro riziką ir išlaidas cheminėms trąšoms, arba tiesiog panaudoti kompostui, taip apsaugant ir aplinką, ir piniginę“, – aiškino D. Skrupskelienė.
Bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius taip pat pastebi, jog žmonių susidomėjimas žaliųjų atliekų tvarkymu auga sulig didėjančiu jų ekologiniu sąmoningumu.
„Žaliųjų atliekų tvarkymu kiekvienas rūpinasi pagal savo galimybes – kompostuoja patys arba atveža mums. Taip pat sulaukiame nemažai gyventojų skambučių, užklausų, kaip elgtis su tam tikromis sodo ar daržo atliekomis, kokios sąlygos reikalingos komposto gamybai. Mano nuomone, didele dalimi prie to prisideda ir viešoji nuomonė, kadangi būti ekologiškai mąstančiu dabar yra madinga, ir tokia mada labai sveikintina“, – sakė A. Juknevičius.
Tarp naudos ir žalos – vienas žingsnis
Pats kompostavimo procesas yra visiškai biologinis ir vyksta sava eiga natūraliomis sąlygomis. Subrendęs kompostas yra nepamainoma trąša nualintam dirvožemiui atgaivinti, maistingųjų medžiagų balansui atstatyti ir jame susikaupusioms kenksmingoms medžiagoms pašalinti.
Visgi yra ir blogoji pusė, kai neatsakingai tvarkomos žaliosios atliekos gali tapti našta tiek jų turėtojui, tiek pačiai gamtai. „Žinoma, kad ilgainiui bet kokios atliekos, įskaitant ir žaliąsias, ima gesti ir skleisti nemalonų kvapą, gali užteršti gruntinius vandenis, gilesnius dirvožemio sluoksnius ir yra palanki terpė veistis kenkėjams“, – aiškino D. Skrupskelienė, pridurdama, kad lauko darbuose taip pat galioja rūšiavimo principai.
Dilema: mesti ar nemesti?
Komposto gamyboje gali būti naudojamos bet kokios organinės medžiagos, į kurias įeina augalinės virtuvės atliekos (vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai), įvairios sodo ir daržo atliekos, kitos lengvai sunykstančios atliekos (popieriaus ar kartono gabalėliai, nedažytos medžio pjuvenos, drožlės).
Pasak kompostą gaminančios įmonės vadovo, gamtoje susidarantys žaliųjų atliekų srautai pasiskirsto pagal sezoniškumą. „Pavasaris – švarinimosi metas, todėl daugiausia vežamos iš po rudens užsilikę žaliosios atliekos. Vasarą dominuoja ravėjimo liekanos, nupjauta žolė, šienas, kurių pasitaiko ir rudenį. O rudenį didžiąją atliekų dalį sudaro nukritę lapai, nugenėtos šakos, nuvytusios gėlės, įvairių augalų likučiai. Atėjus šaltajam metų sezonui visi biologiniai procesai tampa beveik neaktyvūs arba išvis sustoja“, – sakė A. Juknevičius.
Į komposto mišinį jokiu būdu negalime mesti sintetinių ir tepalais užterštų, biologiškai neskaidžių atliekų, tokių kaip stiklas, baterijos, audiniai, dažyta mediena, vaistai, žurnalinis popierius, gyvūnų išmatos, gaminiai, kuriuose yra plastikinių ar metalinių detalių.
Jei komposto krūva nėra labai didelė, piktžoles ar užkrėstus augalus taip pat galite mesti, tačiau reikėtų užtikrinti, jog temperatūra krūvoje siektų bent 70⁰C laipsnių. „Tam reikėtų sukurti „šiltnamio efektą“, uždengiant komposto krūvą plėvele. Taip pasieksite aukštą temperatūrą, kurioje visi kenksmingi organizmai bus pasmerkti žūti“, – patarė A. Juknevičius.
Kaip atliekas paversti nauda?
Tinkamiausia vieta komposto krūvai ar dėžei yra daržas arba sodo kampas, kad atliekos galėtų būti šalinamos jų susidarymo vietoje ir kartu negadintų aplinkos vaizdo. Taip pat rekomenduojama vietą parinkti po lapus metančiu medžiu, kad vasarą būtų pavėsis, o žiemą kiek įmanoma apšviestų saulė.
Būtinos sąlygos kompostavimo proceso efektyvumui užtikrinti – deguonies ir drėgmės balansas, pakilusi temperatūra. „Siekiant išlaikyti deguonies ir drėgmės balansą, neleisti perdžiūti, komposto krūvą taip pat reikėtų palaistyti, papurenti“, – sakė A. Juknevičius.
Tuo tarpu nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į specialias kompostavimo aikšteles.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...