Šiltnamyje išaugintas gėles sodinant į gėlyną, jas reikėtų išrauti su didesniu žemės gumulu ir stengtis, kad kuo mažiau jų nubyrėtų. Sodinti pavakare arba nesaulėtą dieną. Prieš sodinimą gėlyno žemė turi būti pakankamai drėgna, jeigu sausa – reikia palaistyti.

Pasodinus būtina vėl palaistyti, kad vanduo išstumtų ir dirvožemio oro perteklių. Negalima laistyti per pačius karščius – vidudienį, geriausia – anksti iš ryto ar vakare.

Jei augalai pasodinti, kai pakankamai šilta, ir staiga atvėso, esant galimybei reikėtų juos uždengti agroplėvele ir laikyti, kol pasidarys šilčiau. Jei gėlės ar kiti augalai patyrė stresą dėl didelių temperatūrų skirtumų, reikia naudoti preparatus su amino rūgštimis. Augalai greičiau atsigaus ir nežus, vien tik trąšos jiems nepadės.

Drėgmę šiltnamiuose reikia reguliuoti

Gėlių bei kitų šiltnaminių augalų vystymuisi ir ypač sparčiausio augimo metu didelę įtaką turi oro drėgmė.

Nuo jos kiekio priklauso vandens garavimo intensyvumas iš augalo dalių, itin lapų, o mažesniais kiekiais – iš stiebų ir žiedų.

Turi būti balansas

Kai šiltnamiuose yra nepakankamai drėgmės ir aukšta temperatūra, vanduo garuoja intensyviau, o augalai ima vysti. Ypač tai pavojinga jauniems augalams. Daigai gali ir visai išdžiūti. Per aukšta oro drėgmė taip pat negerai – tokios sąlygos sulaiko gėlių žydėjimą, o kitų augalų – apsidulkinimą ir vaisių susidarymą. Kai šiltnamiuose maža drėgmės, praėjimo takus reikia kasdien vieną du kartus laistyti ir apipurkšti pačias gėles.

Ir, priešingai, kai drėgmės per daug, šiltnamius reikia labiau vėdinti, nelaistyti praėjimo takų ir įleisti daugiau saulės šviesos, kol bus pasiektas reikiamas drėgmės kiekis. Aplinkos temperatūra tiesiogiai reguliuoja visus gyvybinius procesus, vykstančius gėlių organizme: garinimą, kvėpavimą, augimą.

Augalai gali net žūti

Kiekvienam gyvybiniam procesui yra svarbūs pagrindiniai temperatūriniai taškai: minimumas, žemiau jo gyvybinis procesas apmiršta, optimumas, kuriame gyvybinis procesas palankiausias bei sparčiausias, ir maksimumas, kai gyvybinis procesas sustoja, augalas gali ir žūti. Šie taškai skirtingiems augalams yra nevienodi.

Gėlės, kilusios iš tropinių kraštų, žūva, kai temperatūra siekia 3–5 laipsnius šilumos. Tokiomis sąlygomis sutrinka medžiagų apykaita, todėl jos žūva. Tuo tarpu kai kurios subtropinių (vidutinių platumų) gėlės atsparios ir šalnoms.

Kai temperatūra labai aukšta, gėlės ar kiti augalai nebepajėgia uždaryti plačiai atsivėrusių žiotelių angų, todėl dėl intensyvaus garavimo netenka daug vandens ir augalas sudžiūva. Jei gėlės ar kiti augalai auginami nešildomame stikliniame šiltnamyje, pavasarį ir vasarą nuo kaitrių saulės spindulių šiltnamiai turi būti "užpavėsinami".

Paprasta, bet veiksminga

Priklausomai nuo šiltnamio konstrukcijos, viduje galima naudoti audeklo ar popierines užuolaidas, kurios nuleidžiamos nuo pakraigės, taip pat – polietileno plėvelę. Ji uždedama iš vidaus ant drėgnų stiklų ir prispaudžiama tapetų voleliu. Drėgmė tarp stiklų ir plėvelės sudaro nedidelį šešėlį.

Iš lauko pusės šiltnamiai gali būti "užpavėsinami" mediniais ar nendrių skydeliais, maskuojamaisiais tinklais. Stiklus galima aptaškyti ir kalkėmis: jei augalai pasodinti – iš lauko, jei jų dar nėra – iš vidaus pusės.
Šiltnamius būtina vėdinti, tam įrengiami langeliai šonuose ar stoge. Kada atidaryti ir ar uždaryti langus, priklauso nuo lauko temperatūros. Moderniuose šiltnamiuose įrengiama termostato kontroliuojama vėdinimo sistema.

Optimalią oro drėgmę tokiuose šiltnamiuose patogu palaikyti automatiniais purkštukais. Arba tiesiog galima naudoti ilgą guminę laistymo žarną su skylutėmis – ji pritvirtinama prie čiaupo, kuris prireikus atsukamas arba užsukamas.