Iškastas bulvių keras Britų Kolumbijos kacių (Katzie) genties protėvių žemėse yra „pirmasis įrodymas“, kad ano laikotarpio medžiotojai-rankiotojai jau ėmėsi daržininkystės, aiškinama straipsnyje, paskelbtame žurnalo „Science Advances“ gruodžio numeryje.

Simono Fraserio (Saimono Freizerio) universiteto mokslininkės Tanjos Hoffmann (Tanios Hofman) vadovaujami archeologai padarė išvadą, kad Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantės gyventojai pritaikė pelkėtas dirvas laukinių maistinių augalų auginimui.

Jie įrengė savotišką uolinį grindinį, apribojusį bulvių auginimui skirtą plotą; tos bulvės aptiktos augimo stadijoje.

Archeologai dar aptiko ir 150 apdegintų medinių įrankių fragmentų; manoma, kad tai „lazdos bulvėms kasti“.

Paprastai kasami nuo spalio iki vasario, indėnų bulvėmis vadinami augalo „wapato“ (Sagittaria latifolia – plačialapė papliauška) šakniagumbiai buvo svarbus krakmolo šaltinis žiemos mėnesiais.

Archeologai iškasė 3768 šio augalo bulves.

„Tiesa, jų liekanos buvo nuo tamsiai rudos iki juodos spalvos, ir išorinė oda išliko tik nedaugeliui šakniagumbių, bet kai kurių viduje buvo krakmolingos medžiagos“, – rašoma straipsnyje.