Aplinkos sektoriuje, kaip sako Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, sunku rasti sritį, kur nereikėtų geologinių duomenų. Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai – tai pagrindas statyboms, urbanistinei plėtrai, teritorijų planavimui.

Nors mūsų šalis, palyginti su kitomis, yra saugi gamtinių stichijų požiūriu, bet šiam saugumui patvirtinti ir užtikrinti būtini geologiniai tyrimai. Geologiniai duomenys reikalingi ir saugomoms teritorijoms, biologinės įvairovės apsaugai, vandentvarkai ir daugeliui kitų sričių.

Geologai juokauja, kad jie vieninteliai žino, kas vyksta žemės gelmėse. Kuo išsamiau jas ištirti – kasdienė LGT duona. Ši tarnyba ne tik tiria žemės gelmių išteklius, teikia informaciją, bet ir skatina juos racionaliai naudoti bei tausoti.

Lietuvoje ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Tai nafta, durpės, klintis, dolomitas, opoka, anhidritas, kreidos mergelis, molis, žvyras, smėlis, požeminis (gėlas ir mineralinis) vanduo, sapropelis, gipsas, gėlavandenė klintis, gintaras, glaukonitinis priesmėlis, akmens druska ir geležies rūda. Dalis jų eksploatuojamos ir naudojamos, kitos laukia naujų ir aplinkai saugių gavybos technologijų.

Dar vienas svarbus LGT veiklos baras – nuolatinė ir nepertraukiama požeminio vandens stebėsena. Nors Lietuva ir turtinga šio vandens išteklių, bet jį galime naudoti kaip geriamąjį vandenį tik hidrogeologų dėka, skelbia Aplinkos ministerija.