Jei barsukas pabudęs iš žiemos miego ir išlindęs iš urvo, išsigandęs savo šešėlio nešdavo kudašių atgal į guolį – pavasario dar teks palaukti. Tačiau, jei iškišęs nosį į lauką nuspręsdavo eiti pasivaikščioti – pavasaris jau ne už kalnų. Kodėl gyvūnai užmiega žiemos miegu, kas šiuo metu miega zoologijos sode ir ar šie gyvūnai tikrai gali išpranašauti ateitį?

Žiemos miegas gamtininkų dar vadinamas hibernacija. Tai  – natūralus ir periodiškai besikartojantis procesas, ramybės būsena, į kurią pasineria gyvūnai bei augalai, esant nepalankioms oro sąlygoms, pašaro stygiui ar veikiant kitiems veiksniams. Hibernacija gali vykti ne tik žiemos, bet ir vasaros laikotarpiu. Gyvūnams panirus į žiemos miegą, jų organizme vyksta daug įdomių procesų: sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, nukrenta kūno temperatūra. Susilpnėja visi gyvūnų organizmuose vykstantys procesai, net ir nervinių elektros impulsų smegenyse perdavimas. Todėl tikru žiemos miegu miegantys gyvūnai visą šį laikotarpį net nesapnuoja.

Artimiausias barsukui gyvūnas, šiuo metu gyvenantis Lietuvos zoologijos sode, yra paprastasis meškėnas. Šie du gyvūnai turi ne tik išvaizdos, bet ir elgesio panašumų. Abu jie nėra tikru žiemos miegu miegantys gyvūnai. Artėjant šaltam sezonui jie kaupia maisto atsargas riebaliniame sluoksnyje. Jei žiema būna išties atšiauri ir su daug sniego, šie gyvūnai įminga ir nosies iš urvo neiškišti gali ilgiau nei mėnesį. Tačiau, jei oras palankus ir yra pakankamai ėdesio, barsukai ir meškėnai gali būti aktyvūs ištisus metus. Lietuvos zoologijos sode gyvenantys meškėnai pastaruoju metu išties retai išlenda iš savo šiltų guolių. Tik kartą dienoje šie miegaliai patikrina, ką skanaus jiems atnešė prižiūrėtojai. Tačiau, jei dar sugrįžtų stipresni šalčiai, galbūt neišlįstų nei karto, nes yra sukaupę išties storą riebalinį sluoksnį, su kuriuo jokia žiema nebaisi. Meškėnai nėra patikimi pavasario pranašai, mat jų prognozė gali greitai pasikeisti.

Gamtoje šiuo metu nerasime nė vieno roplio, nes visi jie kietai miega tikru žiemos miegu. Bet Lietuvos zoologijos sodo terariume šiuo metu didelė dalis aktyvių roplių. Čia žiemos miegu, kaip ir gamtoje gyvenantys jų giminaičiai, šiuo metu miega tik lietuviški baliniai vėžliai. Jų ramiam miegui zoologijos sode net įkurta atskira patalpa, kurioje jie netrikdomi miegos nuo 6 iki 14 savaičių. Vėžliai yra šaltakraujai gyvūnai, todėl visi jų organizme vykstantys procesai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Lietuvos zoologijos sode vėžlius, dirbtinai keliant aplinkos temperatūrą, pažadins juos prižiūrintys specialistai, gamtoje – saulės kaitra, kuomet įšildys balas, į kurių dumblą įsirausę miega vėžliukai. Tad, vėžiukai apie atėjusį pavasarį galės pasakyti tik tuomet, kai oras sušils.

Įsiraususios į ąžuolų trūnėsius, Lietuvos zoologijos sode, šiuo metu žiemos miegu miega ir 640 visoje Europoje labai reto ir griežtai saugomo niūriaspalvio auksavabalio lervos. Ruošdamosios miegoti šios lervos nustoja maitintis, tampa nejudrios, aplink save suformuoja nedideles kameras, kuriose ramybės būsenoje priklausomai nuo oro temperatūros šios lervos miegos iki kovo-balandžio mėnesio. Gamtoje šios lervos irgi naudojasi senų, sutrūnijusių ąžuolų prieglobsčiu, kuriuose lervos vystytis gali net 2-3 metus, iki kol virsta gražuoliais niūriaspalvio auksavabalio vabalais.

Padėti saugiai išmiegoti žiemos miegu gyvūnams ir turėti pirmuosius pavasario pranašus savo aplinkoje galite ir jūs! Rudenį palikite į krūvas sugrėbtus medžių lapus, šakas, juose prieglobstį nuo žiemos šalčių gali atrasti ežiai, įvairūs graužikai, gausi įvairovė vabzdžių. Pastebėję, jog pastatų plyšiuose žiemoti įsitaisė šikšnosparniai, jų netrikdykite, už tai jie jums atsidėkos vasarą ėsdami grambuolius, uodus, mašalus ir kitus vabzdžius. Vandens telkiniuose žiemojantiems varliagyviams, žuvims, svarbu, kad žiemą nepritrūktų deguonies, todėl tvenkinius užtraukus storam ledo sluoksniui, reikalinga juose išpjauti eketę, prie vandens augalų nuvalyti sniego dangą, kad augalai būtų aprūpinti šviesa ir galėtų gaminti gyvūnams deguonį. Neskubėkite iš sodybų pašalinti senų, sutrūnijusių medžių, galbūt juose snaudžia niūriaspalvis auksavabalis?