Pirmosios lelijos kiemo kūdroje atsirado prieš kelis metus, tačiau jas pradėjo rausti žuvys. Šeimininkai jų negaudo, augina grožiui. Nors karkasiniai baseinai kraštovaizdžio nepuošia, lelijoms juose yra saugiau. Nors mažų karosiukų ir į juos Vaida prileido.

„Karosiukai dėl grožio. Kad man rankas pakutentų, žiūrėkit, kaip gražu“, – kalbėjo V. Grynaitė.

Kai žuvytės plaukioja esą dirbti vandenyje smagiau. O darbas – tai įsibridus skabyti lapus, kurių augalui nebereikia. Taigi pagrindinis darbas vyksta ne vandenyje, o sausumoje. Pirmiausia reikia rasti norimą leliją ir pamiršti apie taupymą. Paskui likimo prašyti, kad lelija Biržus pasiektų.

„Išrautų iš žemės atsiunčia, į maišus įdėtas ir kai karščiai būna, jos pašunta. Ir tie lapai nukrenta. Paskui lelijos būna vandenyje, pasodintos į vazonus ir taip jos vėl atgyja“, – pasakojo V. Grynaitė.

Vaidos baseinuose visada yra nežinomybės. Pavyzdžiui, štai dyglioji lelija. Lapai kaip ežių, o žiedų dar nėra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Labiausiai Vaidą traukia tos lelijos, kurios į lelijas nepanašios ir daugumai net negražios. Taip pat violetinės.

„50 violetinių atspalvių, 50 skirtingų violetinių veislių noriu surinkti. Nežinau, dar daug trūksta“, – sakė biržietė.

Visas tas grožis žydi vos kelias dienas, be to lelijos per pietus užsimerkia. Tačiau yra naktinių lelijų, dėl kurių biržietė naktimis keliasi, fotografuoja, kad miegaliams bent nuotraukas parodytų. Kadangi baseinuose yra daug lelijų veislių, žydėjimas nesibaigia nuo pavasario iki vėlyvo rudens.