Kai kurie žmonės mano, kad gamtai reikia leisti tvarkytis pačiai, todėl esą nei lesinti paukščių, nei rūpintis jų perimvietėmis neturėtume. Ar vis dėlto reikia kelti inkilus sparnuočiams – dažnas klausimas, užduodamas ornitologams.
"Civilizacijos spaudimas gamtai yra toks didelis, kad kitaip jau nebegalima. Juk iškertami miškai, šalinami visokie seni medžiai, kuriuose paprastai lizdus suka įvairūs paukščiai. Viso šito nebėra. Ir perėjimo vietų sparnuočiams išties yra per mažai. Jas atėmė žmogus. Tokiu būdu inkilų kėlimas yra skolos grąžinimas gamtai", – pabrėžė S.Karalius.
Ornitologas mano, kad pasirūpinti nameliais, skirtais paukščiams, sveikintinas dalykas ir aplinkai nekenkia. Tuo esą prisidedama prie ekologinio žmonių auklėjimo. Vakar Danės pakrantėje iškelti 9 vaikų sukalti inkilai.
Taip, įsibėgėjus pavasariui, asociacijos "Mūsų miestas Klaipėda" aktyvistai pakvietė pasitikti į miestą grįžtančius paukščius.
"Nors visiems inkilų ir neiškelsime, tačiau tegu būna tai kad ir simbolinė mūsų dėmesio ir rūpesčio jais išraiška", – teigė asociacijos prezidentė Indrė Butvilė.
Klaipėdos parkuose, šalia vandens telkinių, net daugiabučiuose kuriasi įvairios rūšys paukščių. Pastebima, kad namų renovacija neretai sumažina jų perėjimo vietų.
Klaipėdoje gyvena apie 20 paukščių rūšių. Biologinę įvairovę praturtina ir tvenkiniuose įsikūrę vandens sparnuočiai. Jų gausa priklauso nuo to, koks yra miesto vystymosi planas, ar ateityje čia palikta vietos parkams, seniems medžiams, tvenkiniams, krūmynams, kurie suteikia prieglobstį įvairiems paukščiams.
"Atnaujinus pastatus, neretai atimamos galimybės perėti kregždėms ir čiurliams, kurie lizdus suka namų plyšiuose. Po renovacijos jų nebelieka, jie užtinkuojami. Todėl Lietuvos ornitologų draugija ėmėsi akcijos, kad renovacijos metu sienose būtų instaliuojamos nišos, kurios netrukdytų termoizoliacijai, bet suteiktų galimybę perėti paukščiams", – pastebėjo S.Karalius.
Naujausi komentarai