„Remiantis Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis vidutinė gegužės pirmo dešimtadienio oro temperatūra visoje Lietuvoje buvo 3–5 °C žemesnė už daugiametę, o šio dešimtadienio pabaigoje buvo registruoti keli paros rekordai: minimali oro temperatūra Varėnoje krito iki -5.8 °C (gegužės 8 d.), o Utenoje – iki -5.2 °C (gegužės 9 d.). Dar daugiau, dirvos paviršiuje buvo fiksuotos stichinės šalnos – žemiausia oro temperatūra 5 cm aukštyje virš paviršiaus (čia ji būna žemesnė, negu dirvos paviršiuje) buvo išmatuota Varėnoje (-10.7 °C). Esant tokiai priežemio oro temperatūrai dirvos paviršiui susidaro ne tik šalna, bet žemę sukausto gruodas, kad ir laikinas“, – rašo doc. G. Stankūnavičius VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros feisbuko paskyroje. 

Anot docento, tokių šaltų orų pavasario pabaigoje pagrindinė priežastis – ilgai trunkantys blokuojantys procesai virš Vakarų Europos. Tai gana stabilaus anticikloninio sūkurio (gūbrio) įsitvirtinimas virš Šiaurės rytų Atlanto ir cikloninio – virš Pietvakarių Europos. Ši gana pastovių sūkurių „pora“ virš didelės teritorijos sustabdo vakarų–rytų krypties srautą, dėl to ima vyrauti didelio masto meridianinė paernaša, kuri perskirsto drėgmės ir šilumos srautus, o ilgai trunkantis poveikis pasižymi stiprių terminių ir drėgmės anomalijų susidarymu blokuojančio darinio rytinėje ir vakarinėje periferijose. Šiuo metų laiku blokuojantys procesai dažnai įsivyrauja virš Europos, tačiau jų erdvinė padėtis būna labiau pasislinkusi į rytus ir Baltijos regionas dėl to dažniausiai „kenčia“ ne dėl pastovios šalto arktinio oro advekcijos, o dėl sausringų orų. Šių metų gegužės blokavimo padėtis yra labiau būdinga žiemos sezonui – su ašimi ties 0°–20° v. ilg. dienovidinių juosta.

„Galbūt gerai, kad tokie ilgai trunkantys blokuojantys procesai nebuvo įsitvirtinę ties minėta dienovidinių juosta žiemą ar kovo mėnesį, nes tuomet mūsų regione susidarytų palankios sąlygos ilgalaikiams speigams formuotis (iki -25 – -30 °C ir žemiau). Remiantis JAV Klimato prognozių centro (NWS CPC) duomenimis blokuojantys dariniai Šiaurės Atlante ties 0°–20° v. ilg. laikosi (vis atsinaujindami) jau nuo balandžio pabaigos. O JAV orų prognozavimo sistemos (GFS) jie minėtame regione dar išliks bent savaitę, vėliau turėtų silpti ir trauktis link Grenlandijos–Labradoro regiono. Vėliau, pačioje mėnesio pabaigoje blokuojantys procesai prognozuojami jau virš Rytų Europos bei, greičiausiai, lems šiltesnius negu dabar orus Baltijos regione“, – prognozuoja G. Stankūnavičius.

„Tiesa, šalti orai dėl blokavimo ilgai laikėsi ne visoje Europoje – daugiausia Vidurio, dalinai Rytų Europoje, Balkanuose ir Viduržemio jūros regione, ypač rytiniame jo pakraštyje. Didžiausia neigiama oro temperatūros anomalija pirmoje šio mėnesio pusėje susidarė Lietuvoje, Baltarusijoje ir didesnėje Lenkijos dalyje. Tuo metu Viduržemio jūros regionas, kaip ir Pietų Europa dar sulaukė pakankamai kritulių, vietomis labai gausių, kuris nutolino vasaros sausringo laikotarpio pradžią. Priešingai, anomaliai šilta buvo Islandijoje, rytinėje ir pietinėje Grenlandijos dalyse ir, aišku, Arkties baseine. Kad įsivaizduotume tą šilumą – pasiremkime Islandijos meteorologijos tarnybos (Veðurstofa Íslands) pranešimais. Gegužės 15 d. rytinėje Islandijoje (Egilsstaðir miestelis) buvo fiksuotas absoliutus gegužės mėnesio oro temperatūros maksimumas – +26.3 °C“, – rašė docentas VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros feisbuko paskyroje. 

„Bet yra ir gerų žinių mūsų regione. Dėl lėtai judančio ciklono poveikio (kritulių) Lietuvoje baigėsi ankstyvas sausringas laikotarpis. Tiesa, gilesni dirvos sluoksniai (50–100 cm gylyje) Pietų Lietuvoje dar išliks sausi bent iki mėnesio pabaigos. Taip pat iki minimumo sumažėjo miškų gaisrų pavojus. Šio ciklono silpstantis frontas gerai palaistęs šiaurinę Lietuvos dalį šiandien trauksis į pietus, kol galiausiai visai išnyks. Nedidelis kritulių kiekis prognozuojamas ir Pietų Lietuvoje. Rytoj ir poryt Lietuva atsidurs labai plačioje minėto ciklono užnugario zonoje, kurioje cirkuliuos šiltesnė oro masė. Oras šils iki +14 – +19 °C, vietomis iki +22 °C, o naktinės šalnos laikinai atsitrauks. Ketvirtadienį Lietuvą pasieks nedidelio ciklono, užsimezgusio Skagerako sąsiauryje, frontinė sistema. Frontui lėtai keliaujant per Lietuvą prognozuojamas lietus su perkūnijomis, o lietingi ir vidutiniškai šilti orai užtruks (bent jau Vidurio ir Rytų Lietuvoje) iki penktadienio popiečio. Sekmadienį Lietuvą turėtų pasiekti dar viena kritulių porcija. Kitą savaitę prognozuojami vidutiniškai šilti su nedideliais krituliais orai, būdingi gegužės mėnesio antrai pusei“, – prognozuoja klimatologas.

Anot G. G. Stankūnavičiaus, ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad birželio pradžios oro temperatūra Lietuvoje bus šiek tiek aukštesnė už daugiametę, vidurio – artima daugiametei, o pabaigos – kiek žemesnė. Ilgalaikės kritulių prognozės paprastai pasitvirtina prasčiau, tačiau vidutiniškai šis birželis Vidurio ir Pietų Europoje prognozuojamas sausesnis, o Šiaurės Europoje drėgnesnis už normą.