- Alvydas Januševičius, feisbuko grupė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
-
Likimas: vėjo malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai, deja, jau pralaimintys kovą su vėjais.
Šie technikos įrenginiai būdingiausi Šiaurės Lietuvos rajonams. Pakruojyje jų kai kurie šaltiniai suskaičiuoja rekordiškai daug – 32. Aplinkiniuose rajonuose galima rasti po dešimt ir daugiau šių sparnuočių.
Tiksliau – besparnių. Labai retas dar turi kuo mojuoti. O jei ir turi – nėra ko sukti. Rekomenduotina, kol dar malūnai visai nesunyko, juos aplankyti. Greičiausiai kova su vėjo malūnais jau beveik baigiasi. Sparnuočiai šią kovą pralaimi.
Pradedame kelionę, kurioje pasitaikys vienas kitas atkurtas vėjo malūnas. Pavyzdžiui, šiauliečiams gali pasirodyti, kad nieko gelbėti nereikia, – juk Žaliūkių sparnuotis atrodo puikiai.
Sukame Joniškio rajonu – senu žvyrkeliu pro Kryžių kalną. Mekių malūnas, o tiksliau, akmeninės jo sienos atrodo įspūdingai kiekvienu metų laiku.
Jau plentu skriejame iki Plikiškių. Šiame pasienio kaime žmonės mėgsta savo kiemus puošti suvenyriniais malūnėliais. Pakraštyje aptinkame ir valstybės saugomą medinį sukriošusį senį. Kiauros sienos šiek tiek apsaugo nuo stichijų įrenginius ir paskutinius malūno darbus liudijančias sovietines svarstykles.
Tenka važiuoti beprotiškais žvyrkeliais, norint tolyje molynuose išvysti Dvariukų ar Stoniūnų malūnus. Iš jų likę tvirti mūro ir akmens liemenys. Per arimus tektų klampoti po kilometrą ir toliau. Žinoma, per privačias žemes. Gal nenušaus?
Kelyje, kuris veda tiesiai į Linkuvą, – malūnas už malūno. Jei palypėtume ant kepurės, pamatytume kito kaimo sparnus. Jei jie būtų. Diržiai, Steigviliai, Ūdekai. Spėk sukiotis po molingus žvyrkelius.
Malūnai – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai. Šie malūnai, kaip ir visi kiti, nėra vien statiniai miltams malti. Jie – lygumų kraštovaizdžio druska ir istorijos liudininkai.
Štai Steigvilių malūną 1891 m. pastatė kaimo šviesuolis Jonas Beinoravičius. Jis garsėjo lietuviškos spaudos platinimu. Jo suręstas statinys nebyliai kažko laukia – tarsi nesupratęs, ar dar reikės jo šiame pasaulyje, ar ne? Jam pasisekė – dabar kiek apsaugotas nuo atmosferos poveikio, atnaujintas. Viduje medinius dantračius ir laiptus nuspalvino žalėsių sluoksnis – mistinis vaizdas. Anksčiau į vidų buvo galima patekti pro skylę šalia durų.
Gerai atrodo Kalpokų malūnas Linkuvoje. Tarsi dėsnis – kuo arčiau didesnis miestelis, tuo geriau prižiūrėtas malūnas. Gražu pažiūrėti į Vaišvydžiuose Pakruojo dvare, Stačiūnų kaime išlikusius statinius.
Šis dėsnis negalioja Sigutėnų malūnui, kuris saulėlydžio šviesoje persišviečia lyg bulvių krepšys iš nežievintų vytelių. Gyvenvietė ribojasi su Pakruoju.
Pavasarinė saulės laida vis dar ankstyva. Pakeliui namo nusimato nemenkas galas žvyrkelio. Tačiau vaizdai verti kiekvieno amortizatoriaus barkštelėjimo.
Laborų malūnas – jau ne malūnas. Tik vaiduokliškai suremti rąstai su keliomis horizontaliomis lentomis. Idealus kadras rausvo dangaus fone, kad ir kaip būtų gaila.
Miško proskynos tankmėje prisiglaudęs Gegiedžių galiūnas. Laiko ėduonies nugraužtas Titonių mūras. Keistokos konstrukcijos Pamūšio medinis girnasukis, į kurį taip pat galima užeiti kiaurai sieną.
Retas kuris išgyvens dešimtmetį, jei neištiks Kleboniškio malūno likimas. Pastarasis prieš keletą metų buvo kruopščiai pagydytas, prilipdyti sparnai. O štai visai netoli esantis Baltosios vėjagaudis – tik prastyn.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų3
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...