Apie neįprastą reiškinį Lietuvos žemės gelmėse su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Lietuvos geologijos tarnybos atstovas Andrius Pačėsa.
– Kas nutiko? Ar Lietuvoje tikrai buvo žemės drebėjimai?
– Na taip. Neįvyko nieko stebėtino. Lietuvos geologijos tarnyba nuo 2000-ųjų metų vykdo nepertraukiamus Lietuvos ir gretimų teritorijų seismologinius stebėjimus. Kiekvienais metais registruojama netoli 1 tūkst. seisminių įvykių visame Baltijos regione. Didžioji dalis jų yra įvairaus pobūdžio sprogdinimai karjeruose, statybose ar kariniai. Kas keletą metų taip pat užregistruojami seisminiai įvykiai, kurių negalima priskirti nei prie sprogdinimų, nei prie natūralių žemės drebėjimų. Tuomet jie yra klasifikuojami kaip tikėtini sprogdinimai. Seismologai visame pasaulyje yra gana konservatyvūs. Jei nėra stipraus įsitikinimo, kad tai buvo natūralus žemės drebėjimas, tai taip ir nėra sakoma.
Pirminės seisminės analizės metu buvo pastebėta, kad 2025 m. gruodžio 14 d. buvo užregistruoti du seisminiai įvykiai. Jų seismogramos ir spektrogramos buvo panašesnės į natūralių žemės drebėjimų signalus, o ne į sprogdinimus. Papildomai kreipėmės į Helsinkio universiteto technologijų instituto analitikus, kurie turi daug didesnę patirtį ir gali atskirti drebėjimus nuo sprogdinimų. Jie patvirtino mūsų techninę hipotezę, kad tai tikrai buvo natūralūs žemės drebėjimai.
– Kur įvyko drebėjimai?
– Švėkšnos apylinkėse. Mes turime ir tikslias koordinates. Tačiau lokalizacijų paklaidos yra gana didelės, nes seisminės stotys yra nutolusios nuo tos vietos. Apibendrinant ir nemeluojant galima sakyti, kad tie drebėjimai įvyko Švėkšnos apylinkėse maždaug 20-ies kilometrų diametro plote aplink Švėkšną.
Kai darėme 2025 m. seisminių įvykių analizę, mes grįžome prie ankstesnių seisminių įvykių analizės, kur irgi buvo tokie įvykiai su klaustuku. Mes juos peržiūrėjome ir atradome, kad 2015 m. toje pačioje vietoje buvo seisminis įvykis, kuris dabar jau yra klasifikuojamas kaip žemės drebėjimas.
– Kokio stiprumo buvo mažiau nei prieš metus fiksuoti žemės drebėjimai? Ar žmonės galėjo kažką pajausti?
– Pirmas 2025 m. žemės drebėjimas buvo 2,7 magnitudės dydžio, o antras – 2,4 magnitudės dydžio. 2015 m. drebėjimas buvo 2,1 magnitudės dydžio. Kad būtų galima suprasti, kokio dydžio tai drebėjimas, pirmas 2025 m. drebėjimas atitinka 8 kilogramus trotilo. Justi tokių drebėjimų nelabai galima. Antras 2025 m. ir 2015 m. drebėjimai tikrai nebuvo juntami. Bet 2025 m. pirmasis drebėjimas yra ant ribos, žmonės galėjo jį pajusti, jei būtų buvę tiesiai virš drebėjimo židinio arba labai netoli epicentro.
– Kas vyksta tame epicentre? Kas nutinka, kad susidaro drebėjimas?
– Visoje Žemės plutoje vyksta tektoniniai procesai. Tektoninės plokštės dėl mantijos judesių juda, trinasi ar lipa viena ant kitos. Tose vietose susidaro tektoniniai įtempiai. Bet tai vyksta seismiškai aktyviose zonose. Mes esame labai toli nuo jų, bet tie įtempiai kažkiek pasiekia ir mus. Pas mus besikaupiantys tektoniniai įtempiai vyksta labai lėtai, bet kai pasiekia tam tikrą žemės plutos atsparumo ribą, uolienos lūžta ir įvyksta žemės drebėjimas.
– Ar pas mus stiprių žemės drebėjimų nebūna?
– Taip, pas mus gali vykti labai silpni žemės drebėjimai, tokie, kokius stebėjome dabar. Tačiau pasaulinėje seismologijoje egzistuoja tam tikri proporcingumo dėsniai tarp žemės drebėjimų kiekio, įvykstančio per tam tikrą laiką, ir stiprumo intervalų. Remiantis pasauline statistika ir šiek tiek paspekuliuojant, per 100 metų galime tikėtis apie dešimt drebėjimų. Tai reiškia, kad teoriškai gali įvykti stipresni žemės drebėjimai, bet jų galėtų laukti šimtus ar tūkstančius metų.
– Ar yra būdų numatyti, kada bus kitas žemės drebėjimas?
– Žemės drebėjimų prognozavimas yra gana problematiškas dalykas. To negalima numatyti net ir tektoniškai aktyviuose ir ištirtuose regionuose. Šioje srityje nenusimato optimistinių pokyčių. Lietuvoje tai yra dar sudėtingiau, nes seisminis aktyvumas yra itin mažas. Mažai tikėtina, kad kažkada mes galėsime tai padaryti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai