Trečiadienį paskelbtoje studijoje sakoma, kad patelių įprotis suėsti patiną poruojantis galbūt išsivystė kaip evoliucinis prisitaikymas, užtikrinantis geresnes galimybes išgyventi šių vabzdžių palikuoniams.

Suėsdama patiną patelė užsitikrina, kad jis netgi žuvęs prisidės prie jauniklių išgyvenimo, pamaitindamas patelę ir aprūpindamas ją svarbiomis maistingosiomis medžiagomis.

„Lytinis kanibalizmas... padidina patino indėlį pratęsiant giminę“, – sakė Fredonijos mieste įsikūrusio Niujorko valstijos universiteto mokslininkas Williamas Brownas (Viljamas Braunas), vienas iš straipsnio, paskelbto JAV mokslo žurnale „Proceedings of the Royal Society B“, autorių.

Vykdydami šį tyrimą W. Brownas ir Australijoje įsikūrusio Macquarie (Makvorio) universtiteto mokslininkė Katherine Barry (Ketrin Bari) šėrė radioaktyviaisiais izotopais pažymėtų amino rūgščių turinčiu ėdesiu svirplius, kurie po to tapdavo maldininkų patinų grobiu.

Galiausiai plėšriesiems vabzdžiams būdavo leidžiama susiporuoti. Pusei patinų tas veiksmas būdavo paskutinis gyvenime, o gyvus likusius laiminguosius tyrėjai po poravimosi iškart atskirdavo nuo patelių.

Mokslininkai tyrinėjo, kaip radioaktyvūs baltymai pasklinda patelių kanibalių organizmuose ir pasiekia jų kiaušinėlius.

Patinus suėdusios patelės „subrandindavo daugiau kiaušinėlių po kanibalizmo akto“, – W.Brownas rašo elektroniniame laiške, kurį gavo naujienų agentūra AFP.

Didelė dalis iš patino organizmo pasisavintų amino rūgščių atitekdavo ne pačiai patelei, bet jos jaunikliams.

Gamtoje maldininkų patelės suėda patinus 13–28 proc. poravimosi atvejų, sakoma studijoje. Per poravimosi laikotarpį patinai gali sudaryti iki 63 proc. patelių ėdesio.

Pasak tyrėjų, tokia elgsena gali būti laikoma ekstremalaus patino tėvystės indėlio pavyzdžiu.

Lytiniu kanibalizmu vadinama elgsena, kai kurios nors rūšies patelė suryja patiną prieš poravimąsi, jo metu arba jam pasibaigus. Tokia ypatybė taip pat būdinga vorams, tarp jų juodosioms našlėms, ir skorpionams.

Kitaip negu maldininkų patinai, kurie gali poruotis daugiau negu vieną kartą ir su skirtingomis patelėmis, kol galiausiai kuri nors nužudo partnerį, kai kurie vorai poruojasi tik kartą gyvenime, nes jų lytiniai organai kopuliuojant pažeidžiami ir nebegali būti vėl panaudoti.