Aplinkotyrininkas, ekologas Algis Daivenis paaiškino, jog ant ąžuolo lapų esančiuose gumbuose vystosi gumbavapsvių (dar kitaip obuoliškųjų ąžuolinių gumbavapsvių) patelės ir patinai.

„Obuoliukai“ susiformuoja, kai gumbavapsvė prie ąžuolo pumpuro padeda kiaušinėlį ir ąžuolas jį apaugina apsauginiu sluoksniu. Tokius darinius gamtininkai vadina galais. Galuose gyvena lerva. Išsiritusi lerva išskiria medžiagas, kurios sukelia nenormalų vystymąsi – išsivysto ne ūglis, o gumbas. Gumbe besivystantys padarėliai maitinasi sultimis. Paskui pragraužia skylutes, išlenda ir poruojasi. Obuoliškosios ąžuolinės gumbavapsvės turi du dauginimosi pikus: pavasarinį ir rudeninį. Viena generacija gali vystytis ąžuolų šaknyse, kita – ant lapų.

Vadinamieji galai rudenį nukrenta ant žemės, paruduoja ir pavasarį iš jų vėl išsirita patelės ir dauginimosi ciklas kartojasi. Anot specialistų, nors dėl gumbavapsvių atsiradę „obuoliukai“ laikomi medžiams kenksmingais, bet iš tikrųjų žalos nedaro, nes medis tuos lapus numeta. Jei medis būtų jaunas ir visi lapeliai būtų taip pažeisti, gal jis ir skurstų, bet paprastai tokių galų ant vieno medžio būna tik po kelis.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad gumbavapsvės sukelia gumbus ir ant kitų medžių, net ant rožių, bet pirmenybę teikia ąžuolams.

Atkreipiamas dėmesys: jei žmonės nori savo sodus apsaugoti, reikėtų rudenį lapus su galais surinkti. Juos galima kompostuoti ar kitu būdu utilizuoti.