Menininko gyslelę turintis vyriškis, ilgus metus dirbęs su tekstile, nutarė imtis to, ko dar niekas iki šiol Lietuvoje nedarė. Jis gamina autentiškas kojines, pagalvėlių užvalkalus ir jau užsimena apie naujus kūrybinius sumanymus.

Visa vaikystė – su gyvūnais

Artūrą visą vaikystę lydėjo įvairaus plauko namų kompanionai. Už tai jis dėkoja savo tėveliams, kurie leisdavo laikyti visa, ko tik jo širdis užsigeisdavo.

„O man, pasirodo, reikėdavo visko daug. Prasidėjo nuo ilgaplaukio takso, vardu Lota. Vėliau panorau jūrų kiaulytės. Namuose gyveno ne vienas žiurkėnas, kanarėlės, esu auginęs ir banguotąją papūgėlę“, – vardija A. Baleckis.

Artūras yra sukaupęs ir didžiulį žinių bagažą apie akvariumus. Žuvytes jis pradėjo auginti būdamas vos vienuolikos metų. Pirmąjį pakabinamą akvariumą Artūrui padovanojo dėdė. Nuo to viskas ir prasidėjo. Iš pradžių jis iš sodo parsivežė vynuoginių sraigių, jo namuose, balkone, visada būdavo dėžutė su sliekais. Vienu metu, be gausybės kitų augintinių, Artūras užsinorėjo prižiūrėti ir tarantulą. Vietos atsirado ir jam.

Per ilgus metus jis išbandė ir kuo įvairiausius žuvyčių auginimo būdus.

„Išbandžiau įvairaus stiliaus akvariumus: augalinius, amerikiečių ciklidų, taikių būrinių žuvų, tokių kaip neonai, ternecijos, gupijos, barbusai. Šis hobis tęsėsi dešimtmečius. Taip pat teko auginti vandens vėžlius, vėžius, krevetes, akselotus. Taigi, visą mano vaikystę gyvūnai buvo kartu“, – prisimena pašnekovas.

Išmanu: nemažai darbo kuriant dizainą atliekama kompiuterine programa. / A. Baleckio asmeninio archyvo nuotr.

Priglaudė vos mėnesio kačiuką

Šiandien Artūro namuose neliko akvariumo ar kitų egzotinių gyvūnėlių, bet užtat karaliauja  vienas, bet ypatingą vietą turintis augintinis – katinas Katulis.

„Prieš šešiolika metų, lankydamasi mažame Žemaitijos miestelyje, žmona sužinojo, kad pažįstamų katė atsivedė kačiukų. Žinome, kad ne visada jų likimai būna aiškūs. Tuo metu buvome neseniai apsigyvenę bute kartu ir nusprendėme, kad vieną kačiuką pasiimsime. Taigi, jau vieno mėnesio amžiaus pūkuotukas buvo atvežtas į miestą. Vardą skyrėme tokį, kaip pirmąkart į jį kreipėmės, todėl liko Katulis“, – savo augintinio atsiradimo istorija dalijasi Artūras.

Priverčia sulaikyti kvėpavimą

Nors katinas sulaukė išties garbaus amžiaus, per ilgus metus Katulis spėjo prikrėsti šeimininkams įvairių išdaigų, o kartais įvarydavo tiek streso, kad, stebint jo nuotykius, Artūrui ir jo žmonai užgniauždavo kvapą.

„Būtų sunku suskaičiuoti, kiek per tuos metus teko tvarkytis po jo išdaigų. Pagrindinis dalykas, ką jis sugeba, tai mėtyti daiktus nuo įvairių paviršių, kad atkreiptų mūsų dėmesį. Kitos išdaigos – užuolaidų draskymas, vaikščiojimas šešto aukšto siaurais atviro balkono turėklais – ne kartą priversdavo mūsų širdis trumpam nustoti plakus. Be to, Katulis jaunystėje turėdavo išskirtinę savybę: jis bėgdavo ir atnešdavo dantyse mūsų mestą kamuoliuką“, – plačiai šypsodamasis pasakoja Artūras.

Ir be specialios dietos, priežiūros, senjoras Katulis iki šiol yra geros sveikatos. Anot Artūro, Katulis puikiai savimi pasirūpina pats, o jo garbų amžių išduoda tik vienas pasikeitęs jo įprotis – Katulis mėgsta ilgiau pasnausti.

„Pas veterinarą yra buvęs tik du kartus, jau yra netekęs keturių dantų, vieno iltinio, todėl tik šie požymiai rodo, kad jis – vyresnio amžiaus“, – pasakoja katinėlio šeimininkas.

Išskirtinumas: Artūro kuriamos kojinės neturi „blogosios“ pusės, t. y. jas galima nešioti išverstas į kitą pusę, kurioje – piešinio negatyvas. / A. Baleckio asmeninio archyvo nuotr.

Apie kitą – negalvoja

Nors Artūras su žmona turi mažametę dukrą ir ji karts nuo karto užsimena, kad jau norėtų šuniuko, namuose sutarta, kad kol yra Katulis, apie kitą gyvūną negalvos.

„Dukra neabejotinai norėtų šuniuko ir jei tektų jį įsigyti, planuotume rinktis iš prieglaudos. Tačiau, kalbėdami su dukryte apie naujo augintinio įsigijimą, vertiname įvairias rizikas ir iššūkius: ankstyvą kėlimąsi, vedžiojimą į lauką, maitinimą, kitą priežiūrą, dėl to kol kas šis projektas protingai vis atidedamas. Be to, kartais kai kurie gyvūnai žmonių gyvenime atsiranda netikėtai“, – su šypsena užsimena A. Baleckis.

Įkvėpimas – iš gamtos

Šnekučiuojantis su Artūru kalba pasisuka prie jo kūrinių. Vadinti jo darbus tik kojinėmis ar pagalvėlių užvalkalais – sunkiai apsiverčia liežuvis, mat jo gaminiai išties atrodo neįprastai, o juos sukurti kartais prireikia ne valandų, o parų.

„Ilgus metus dirbu tekstilės srityje ir visada mąstydavau, ką galėčiau sukurti savo, man artimo ir kad man patiktų, teiktų džiaugsmą. Taip gimė idėja gaminti kojines, o kad įkvėpimo šaltinis bus gamta – net nekilo abejonių. Mąsčiau, ką žmonėms būtų jauku ir malonu matyti vėsesniais orais, todėl nusprendžiau įamžinti žmonių hobius, susijusius su gamta, gyvūnais. Taip atsirado visokios žuvys, katės, šunys, augalai, vabaliukai“, – kaip gimė idėja kurti išskirtinius dizainus ir juos perkelti ant tekstilės gaminių, pasakoja kūrėjas.

Pasiteiravus, ar jo Katulis jau turi specialiai jam kurtą dizainą, dizaineris patikina, kad tai – ne už kalnų.

Įkvėpimas: kai A. Baleckis pradėjo kurti išskirtinius dizainus – pagrindinis kūrybos šaltinis buvo būtent gyvūnija ir gamta. / A. Baleckio asmeninio archyvo nuotr.

Piešinys – iš abiejų pusių

„Kai jau sugalvojau kurti kojines su gyvūnėliais, supratau, kad jos bus kitokios, nei yra rinkoje. Pagrindinis skirtumas, kad mūsų kurta kojinė turi du sluoksnius, neturi „blogosios“ pusės, t. y. jas galime nešioti išverstas į kitą pusę, kurioje – piešinio negatyvas“, – savo kūriniais džiaugiasi A. Baleckis.

Kojines ir pagalvėlių užvalkalus su gyvūnų atvaizdais Artūras su komanda gamina iš 100 proc. merino vilnos. Ją pasirinko dėl jos savybių. Anot pašnekovo, dauguma klientų minėdavo pagrindinę merino vilnos savybę: ji – „nekanda“. Nemažiau svarbu buvo ir tai, kad vilna praleidžia orą, turi antibakterinių savybių, koja lieka šilta, bet neprakaituoja, tinka alergiškai, jautriai odai.

Pasiteiravus, ar jų gamybai reikia daug rankų darbo, A. Baleckis paaiškina, kad nemažai darbo atliekama kompiuterine programa, o mezgama su automatizuota mezgimo mašina. Vis tik jis neslepia, kad automatizuoti visko nepavyksta, tenka įdėti ir nemažai rankų darbo.

„Numezgus kojinę, reikia rankiniu būdu su mezgimo adata įtraukti visus šone esančius siūlus, sutvirtinti, o jų yra tikrai nemažai“, – dėsto vyriškis.

Pamačius jų kuriamus dizainus, kyla klausimas – kiek laiko reikia visa tai sukurti? Kūrėjas sako, kad viskas priklauso nuo kuriamo dizaino sudėtingumo. Jo vertinimu, vieną dizainą galima kurti nuo kelių valandų iki kelių dienų. „Priklauso nuo to, kiek tenka prie jo grįžti, tobulinti detales. Tai labai individualu“, – priduria pašnekovas.

Mąsčiau, ką žmonėms būtų jauku ir malonu matyti vėsesniais orais, todėl nusprendžiau įamžinti žmonių hobius, susijusius su gamta, gyvūnais. Taip atsirado visokios žuvys, katės, šunys, augalai, vabaliukai.

Sukūrė penkiolikos veislių dizainus

Bene daugiausia dėmesio sulaukė žaismingos ir įvairiaspalvės kojinės su šuniukais.

Žmonės itin palankiai priėmė sumanymą išmegzti konkrečią šuns veislę ir netgi ėmė pageidauti sukurti jiems skirtas kojines. „Ne kartą klausdavo, ar galime pagaminti su jų turimų gyvūnų atvaizdu. Esame sukūrę ne vieną asmeninį dizainą“, – pasakoja A. Baleckis, pasidžiaugdamas, kad iki šiol jau yra sukūręs apie penkiolikos skirtingų šunų veislių dizainus.

Tačiau jei šunis ir kačiukus vaizduoti ant tekstilės sekasi gerai, kur kas sudėtingiau – su žuvimis.

„Ypač, jei tai ne siluetas, o tikroviškas jų atvaizdavimas. Nes labai daug smulkių detalių, žvynai, pelekai, ūseliai, akys, o pikselių vaizdui išgauti – palyginti nedaug, nėra erdvės įsibėgėti. Pavyzdžiui, šamo ant kojinių nepavyko išmegzti, tik ant pagalvėlių užvalkalo, kur pikselių gerokai daugiau“, – kūrybos ir gamybos subtilybėmis dalijasi Artūras.

Amžius: Katulis į Baleckių šeimą atvyko būdamas vos mėnesio ir jau sulaukė 16 metų. Jo garbų amžių išduoda tik tai, kad jis pastaruoju metu pradėjo ilgiau miegoti. / A. Baleckio asmeninio archyvo nuotr.

Šuns vilna – kodėl ne?

Kai kas jau seniai prekiauja kojinėmis, kuriose yra ir šunų vilnos. Pasiteiravus Artūro, ar nenorėtų panaudoti jos savo gamyboje, pašnekovas neslepia, kad jam yra tekę girdėti, jog šuns vilna yra gerokai šiltesnė nei avies ir kad šuns poplaukio vilna yra itin švelni.

„Ją galima lyginti su kašmyro vilna. Kadangi gaminame pramoniniu būdu, kol kas neteko susidurti su šuns vilna, nes ji turi būti suverpta ant specialių ričių, tinkamų mezgimo mašinoms. Tačiau tikrai būtų įdomu ją išbandyti“, – patikina A. Baleckis.

Šiuo metu Artūro kūrybinėse dirbtuvėse – kojinės ir pagalvėlių užvalkalai. Tačiau jis sako norintis pabandyti kurti kepures, šalikus, o gal ir megztinius, liemenes, pončus su mylimų gyvūnų atvaizdais.

„Labai norėčiau ateityje atlikti įvairius individualius vienetinio dizaino užsakymus su užsakovo augintiniais, jo pageidaujamu užrašu, palinkėjimu“, – ateities planais dalijasi kaunietis.