- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Miško lankytojus stebina išvartyti medžiai: darbuojasi stambiausias Lietuvos graužikas
-
Miško lankytojus stebina išvartyti medžiai: darbuojasi stambiausias Lietuvos graužikas
-
Miško lankytojus stebina išvartyti medžiai: darbuojasi stambiausias Lietuvos graužikas
-
Miško lankytojus stebina išvartyti medžiai: darbuojasi stambiausias Lietuvos graužikas
-
Miško lankytojus stebina išvartyti medžiai: darbuojasi stambiausias Lietuvos graužikas
Pavasarį, dar nesužaliavus miškams, lankytojai juose gali dar aiškiau pamatyti bebrų nugraužtus ir išvartytus medžius. Stambiausias Lietuvos graužikas pridaro nemažai žalos, tačiau yra ir svarbus gyvūnas ekosistemoje. Šiuo metu bebrų populiacija Lietuvoje siekia 44 tūkst., o kasmet sumedžiojama apie 20 tūkstančių bebrų. Anot Valstybinės miškų tarnybos duomenų, 2020 metais šie gyvūnai naujai patvenkė ar kitaip pažeidė mišką 59,9 ha plote.
Bebrų išvartas ir apgraužtus medžius Valstybinių miškų urėdija tvarko sanitariniais kirtimais ar medieną parduodant gyventojams. Anot Dubravos regioninio padalinio Padauguvos girininkijos girininko Kęstučio Markevičiaus, bebrai medžius graužia dėl to, jog jų kandžiai neturi šaknų ir nuolat auga: „Gal dėl šios priežasties, po žiemos daugiausiai nukenčia ąžuolai – reikia patrumpinti ir pagaląsti dantis.“
Apgraužti ir išvartyti medžiai – ne vienintelė bebrų daroma žala. Bebrai palaiko šlapynes, dėl kurių miršta medžiai, taip pat šie graužikai daro poveikį ir laukams – jei jie melioruoti, tai bebrai suardo melioracijos kanalus, pablogina drenažo sistemų darbą. Patvenkdami griovius, bebrai pakeičia hidrologinį režimą, o tuomet pradeda džiūti tikslinės medžių rūšys: eglės, pušys ir kt. Vis dėlto, bebras – reikalingas gyvūnas, kuris atneša gamtai ir naudos.
„Sausrų metu bebravietėse kiti laukiniai gyvūnai randa vandens, prie užtvenkto upelio vystosi kita fauna ir flora, prie perspektyvių bebraviečių, kurios daugelį metų yra prie natūralių upelių, randa prieglobstį daug įvairių gyvūnų, kuriems reikia ramybės. Jos ypač prireikia grybavimo metu, kai miškų lankomumas žymiai padidėja“, – pasakoja girininkas.
Pagrindinė bebrų žalos prevencinė priemonė – medžioklė. Medžioti galima tykant, su šunimis ar selektyviniais spąstais. „Saugomose teritorijose, kur medžioklė draudžiama, galima pastebėti, kad ten įsikūrus bebrams, nemaža teritorija aplink natūralius upelius užpelkėja ir greta esantis apsemtas medynas žūva, nukenčia ir greta esantys medžiai sausumoje“, – pažymi K. Markevičius.
Upinis bebras – stambiausias Lietuvos graužikas su plačia, masyvia uodega, kuri padeda ne tik plaukti, bet ir atsiremti graužiant medžius bei reguliuoti kūno temperatūrą. Apie pavojų bebrai įspėja stipriai pliaukštelėdami uodega per vandenį ir taip panirdami gilyn. „Išgirdus šį garsą, galima bent pusvalandį pailsėti, nes bebrai bus ypač jautrūs ir greitu laiku neišlįs. Medžiojant svarbu kuo tyliau prieiti, neužlipant ant pylimo, kur gali būti urvai. Pasitaiko, kad viena šeimyna pasidaro per pusšimtį urvų upelio šlaituose, kurie naudojami ir gyvenimui, ir pasislėpimui. Bebrų namelio pašonėje mielai įsikuria ir ūdros, žinoma, jei tvenkinyje yra pagrindinio jų maisto – žuvų. Šaltesnę žiemą bebrai praktiškai neišlenda iš savo namelio, tik pavasarinis atlydys ir čiurlenantis vanduo vėl išgina bebrą į lauką“, – pasakoja K. Markevičius.
Girininkas juokauja, kad daugiausia bebrai žūsta dėl to, kad nesilaiko saugumo reikalavimų – ant jų užvirsta graužiamas medis. Pasitaiko ir mįslių: „Kartą studentams teko rodyti 2,5 m. aukštyje nugraužtą lazdyną, visi ilgai suko galvas, kaip tai galėjo nutikti. Visi pripažino, kad nugraužta bebro, tačiau kaip? Išsiaiškinome, kad iš pradžių buvo nugraužta drebulė, kuri krisdama palenkė lazdyną, o šis, nukandus bebrui – vėl pakilo, o drebulę bebras susismulkino po metrą ir susinešė maisto atsargas žiemai. Įdomu ir tai, kad bebrai, statydami užtvankas, pilnai nuvalo upelio dugną – dumblo jiems prireikia savo statinio sutvirtinimui.“
Kaip pasakoja girininkas, labiausiai bebrus erzinantis garsas – vandens čiurlenimas. „Bebrai stengiasi daryti kuo didesnes užtvankas, kad tik negirdėtų to garso, – šypsosi K. Markevičius. – Norint, kad bebras paliktų bebravietę, reikia užtvankos apačioje, truputėlį pakėlus nuo dugno, prakišti vamzdį ir iškišti į abi puses bent po metrą, tuomet vanduo išbėga ir dažniausiai bebrai, nesuprasdami kodėl vanduo dingsta, ieškosi kitos, ramesnės vietos.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...