Apie tai rašo „The Guardian“.
Katastrofiškos prognozės
Žurnale „Science Advances“ paskelbtas tyrimas parodė, kad prognozės apie greitą srovių sustojimą buvo tiksliausios. Mokslininkai palygino kompiuterinius modelius su realiais duomenimis apie vandenynų druskingumą ir nustatė, kad blogiausi scenarijai pildosi.
Tyrimo vadovas Valentinas Portmannas pažymėjo, kad Atlanto meridianinės apytakinės cirkuliacijos (AMOC) būklė dabar yra daug arčiau „lūžio taško“, nei manyta anksčiau. Mokslininkai prognozuoja, kad iki amžiaus pabaigos cirkuliacija susilpnės mažiausiai 42 proc., todėl tolesnis jos žlugimas bus praktiškai neišvengiamas.
Pasekmės planetai
AMOC, transportuojančios šiltą tropinį vandenį į Europą ir Arktį, žlugimas turės pasekmių keliems žemynams:
• Europa: itin vėsių žiemų ir ilgų vasaros sausrų atsiradimas.
• Šiaurės Amerika: papildomas 50–100 cm jūros lygio kilimas Atlanto vandenyne.
• Afrika ir tropikai: kritulių juostos poslinkis, keliantis grėsmę maisto auginimui.
Pranešama, kad ši sistema lėtėja dėl spartaus Arkties atšilimo. Ledynų (ypač Grenlandijos) tirpimas ir pernelyg gausūs krituliai mažina vandenyno vandens druskingumą. Jis tampa mažiau tankus, nustoja grimzti ir nesukuria atvirkštinio srauto, kuris sudarytų „grįžtamojo ryšio kilpą“, ir tai labiau sulėtina srautą.
Potsdamo instituto profesorius Stefanas Rahmstorfas pažymėjo, kad negrįžtamas sistemos sustojimas gali įvykti jau šio amžiaus viduryje.
„Staigiausi klimato pokyčiai per pastaruosius 100 tūkst. metų Žemės istorijoje vyko būtent tada, kai AMOC pereidavo į kitą būseną. Privalome to išvengti bet kokia kaina“, – teigė S. Rahmstorfas.
Tyrėjai taikė keterinės regresijos metodą modeliams įvertinti, o tai leido gerokai sumažinti neapibrėžtumo lygį. Ekspertai pažymėjo, kad reali situacija gali būti net blogesnė nei prognozuojama, nes dabartiniai kompiuteriniai modeliai vis dar nevisiškai įvertina tirpsmo vandens kiekius iš Grenlandijos ledyno.
Naujausi komentarai