Praėjusią savaitę žurnale „Palaeontologia Electronica“ paskelbtame naujame tyrime rašoma, kad dabar jau išnykęs ryklys megalodonas galėjo būti didesnis, nei manyta iš pradžių, ir siekti 80 pėdų (24,3 metro) ilgį.

Tai prilygsta maždaug aštuonių aukštų pastatui, o tai reiškia, kad megalodono rykliai buvo maždaug 4,5 metro ilgesni, nei buvo manoma.

Megalodono rykliai siautėjo jūrose prieš 20–3,6 mln. metų. Tai išnykusi ryklių rūšis, gyvenusi ankstyvajame miocene – vėlyvajame pliocene.

Jų pavadinimas „megalodon“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „didelis dantis“.

Rūšis žinoma tik iš negausių fosilijų, tad dėl jo tikslios išvaizdos ir maksimalaus dydžio buvo nesutariama.

„Pagal ankstesnius skaičiavimus, ryklio ilgis buvo paskaičiuotas pagal dantis, tuomet manyta, kad pats ryklys buvo apie 18–20 metrų“, – teigė vienas šio tyrimo autorių Phillipas Sternesas.

Naujoje studijoje mokslininkai ištyrė megalodono fosilijas ir palygino jas su daugiau nei 150 gyvų ir išnykusių ryklių rūšių, bandydami susidaryti vaizdą apie milžiniško ryklio dydį.

Didžiausia kada nors rasta megalodono fosilija yra 11 m ilgio stuburo dalis.

Darydami prielaidą, kad megalodonas buvo proporcingas daugumai kitų ryklių rūšių, apskaičiavo, kad šio ryklio galva galėjo būti 1,8 m ilgio, o uodega – 3,6 m, taigi bendras jo ilgis siekė 16,4 m.

Tačiau vienas rastas megalodono slankstelis buvo daug ilgesnis – 23 cm skersmens, t. y. 7,6 cm didesnis už didžiausio (16,5 m ilgio) lig tol rasto ryklio slankstelį.

Šis slankstelis veikiausiai priklausė megalodonui, kurio ilgis siekė 24 metrus.

„Ankstesniuose tyrimuose tiesiog buvo daroma prielaida, kad megalodonas turėjo būti panašus į milžinišką šiuolaikinio didžiojo baltojo ryklio versiją, neturint jokių įrodymų. Atlikus naujus tyrimus paaiškėjo, kad megalodonas veikiausiai buvo lieknas ir aptakus“, – teigė Čikagos „DePaul“ universiteto paleobiologijos profesorius Kenshu Shimada.