Atliekant tyrimą, kuriam vadovavo banginių tyrinėtojas Olafas Meynecke iš Banginių ir klimato programos, naudojant nuotraukas ir vaizdo įrašus iš socialinių tinklų ir dronais filmuotą medžiagą išanalizuoti 19 rūšių banginių ir delfinų susidūrimai 17-oje šalių – iš viso 199 tokie atvejai.

Nustatyta, kad maždaug ketvirtadaliu atvejų buvo bendraujama pozityviai ir noriai. Pastebėta, kad kuprotieji banginiai, garsėjantys savo draugiškumu, sutikę delfinus apsiverčia ant šono, atsuka jiems pilvus arba lėtai prie jų artėja. Kontaktą dažnai užmegzdavo patys delfinai, dažniausiai priplaukę prie banginio galvos.

„Manoma, kad delfinai stengiasi būti banginių akiratyje, kad būtų pastebėti. Gyvūnai jau ir taip gali suvokti vieni kitus per garsus, tačiau regimasis kontaktas, atrodo, taip pat svarbus“, – agentūrai „dpa“ sakė O. Meynecke.

Tyrėjo teigimu, taip pat pastebėta, kad delfinai mėgsta „keliauti“, plaukdami šalia banginių ir „aiškiai mėgaudamiesi“ slėgio banga – panašiai, kaip žmonės ant banglenčių.

Retais atvejais, varžydamiesi dėl maisto banginiai pliaukštelėdavo uodega, nurodydami kitiems laikytis atstumo. Delfinai taip pat buvo linkę būti šalia banginių konfliktų metu arba netoliese esant jaunikliams, atidžiai viską stebėdami, bet nesikišdami.

Nors daugelis susidūrimų buvo neutralūs, dažnai atrodė, kad banginiams patinka draugija, todėl kyla klausimų, ar toks bendravimas turi socialinį ar kognityvinį tikslą.

„Protingiems sutvėrimams, kaip ir žmonėms, reikalingi laikotarpiai, kai jie gali užsiimti kūryba“, – paaiškino O. Meynecke, teigdamas, kad tokia sąveika gali būti socialinio žaidimo ir pramogos forma.