Kaip praneša Aplinkos ministerija, lydekų ir sterkų žvejybos draudimai pernai buvo prailginti dviem savaitėmis, siekiant geriau apsaugoti šių žuvų išteklius. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugelyje Lietuvos vandens telkinių plėšriųjų žuvų ištekliai galėtų būti gausesni, jų optimalus kiekis turėtų sudaryti apie 20 proc. visos žuvų biomasės, o šiuo metu jis yra mažesnis.

Pasak aplinkosaugininkų, plėšriųjų žuvų gausumas labai svarbus palaikant gyvybingą žuvų bendriją, nes jos išgaudo ligotas ir mažas karpines žuvis, vykdo natūralią atranką. Be to, plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija.

Ministerija primena, kad už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų. Iš pažeidėjų konfiskuojami ir žvejybos įrankiai, valtys, kitos žvejybos priemonės. Jiems taip pat teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – papildomai sumokėti už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką reikės po 240 eurų. Jei žuvys bus sugautos ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, teks pakloti  tris kartus didesnę sumą.

Nuo kovo 1 d., įsigijus žvejo mėgėjo kortelę limituotai stintų žvejybai, galima žvejoti stintas tinkliniu samčiu nustatytose Nemuno, Skirvytės, Atmatos, Pakalnės, Auštumalės ir Minijos upių atkarpose . Įsigyti žvejo mėgėjo korteles stintų žvejybai galima naudojantis Aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS), arba loterijos „Perlas“ terminaluose.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad Mėgėjų žvejybos įstatymas draudžia prekiauti žvejų mėgėjų sugautomis žuvimis. Administracinių nusižengimo kodekse už mėgėjų žvejybos būdu sužvejotų žuvų ar iš jų pagamintų produktų pardavimą ar supirkimą numatyta bauda nuo 90 iki 290 eurų.

Planuojantys žvejybą kovo 11 d. žvejoti galės nemokamai.